Popolokiai
| Popolokiai | |
|---|---|
 Popolokių moteris
| |
| Gyventojų skaičius | ~29 000 |
| Populiacija šalyse |  Meksika (Puebla, Oachaka)
|
| Kalba (-os) | popolokių, ispanų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė) |
| Giminingos etninės grupės | čočai, iškatekai, masatekai |
 Vikiteka: |
Popolokiai |
Popolokiai, popolukai (iš nah. popolōca „barbarai“) – indėnų tautų grupė, gyvenanti Meksikoje, Pueblos valstijos pietuose ir šiaurės Oachakoje. Populiacija ~29 tūkst. žmonių (XX a. II pusė). Kalba popolokių tarmėmis (pagrindinės 4), priklausančiomis otomangų kalbų šeimai, taip pat ispaniškai. Tikintieji – katalikai. Artimi čočams.
Tradiciškai apibrėžimas „popolokiai“ taikytas įvairioms į pietus nuo Meksiko slėnio įsikūrusioms nahuatliams negiminingoms tautoms pavadinti: otomangams, michiams–sokiams, taip pat Nikaragvos matagalpams. Dabar šiuo žodžiu dažniausiai įvardijamos otomangų tautos, šnekančios popolokių atšakos kalbomis.
Popolokių tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė ir ariamoji žemdirbystė (kukurūzai, juodosios pupelės, moliūgai, avokadai, papajos, daržovės, cukranendrės, medvilnė, kava, tabakas, upių pakrantėse citrusai). Laiko ožkas, avis, galvijus, arklius, vištas, kalakutus, verčiasi žvejyba, medžiokle, rankiojimu. Išvystyti amatai: pynimas iš palmių lapų (dembliai, krepšiai, lopšiai), audimas rankinėmis staklėmis, puodininkystė, vyrai verčiasi odos išdirbimu, plaušplyčių gamyba, kai kur – čerpių, muzikos instrumentų gamyba. Daug popolokių dirba plantacijose, pramonės įmonėse, akmenskaldžiais.
Popolokiai gyvena įvairių dydžių kaimuose (iki 2000–3000 gyv.), rančerijose. Būstas vienos patalpos, stačiakampio plano, sienos iš žardžių arba rąstų, stogas aukštas, dvišlaitis, šiaudinis, ant rąstinių gegnių. Po išsikišančiu kraigu yra čiukuras. Yra namų iš plaušplyčių, su dvišlaičiu čerpiniu stogu.
Vyrų tradicinė apranga – platūs balti marškiniai, išsiuvinėti raudonai, moterys vilki ilgus klostuotus sijonus, surištus ryškiomis juostomis, raudonai išsiūtas palaidines trumpomis rankovėmis, plaukus pariša kaspinais, spalvotais tinkleliais.
Tradicinė šeima – mažoji, rečiau išplėstinė. Santuoka patrilokalinė arba neolokalinė, iki gimstant pirmagimiui – matrilokalinė. Giminė patrilinijinė. Išlikusi nuotakos išpirka, vestuvės labai didelės, puošnios. Kaimai dalijasi į kvartalus, kiekvienas jų turi savo apeiginį vadą. Maistui nevartoja kiaušinių ir pieno.
Popolokiai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – raganavimas, ūkinės apeigos, šventųjų vietų lankymas, atnašavimai lietaus, derlingumo, protėvių dvasioms. Išlaikę tautosaką (legendas, pasakas, dainas). Katalikiškų švenčių metu rengia vaidinimus bibliniais motyvais, gaidžių peštynes, gamina puoštus demblius, žaislus iš palmių lapų.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||||
