Kuikatekai
| Kuikatekai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~13 000 |
| Populiacija šalyse |  Meksika (Oachaka)
|
| Kalba (-os) | kuikatekų, ispanų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė) |
| Giminingos etninės grupės | mištekai, trikiai |
Kuikatekai (sav. Nduudu yu, isp. cuicatecos) – indėnų tauta, gyvenanti pietų Meksikoje, Mezoamerikoje, Oachakos valstijos šiaurėje (daugiausia Kanjados srityje, San Chuan Bautista Kuikatlano apylinkėse). Populiacija – 12–13 tūkst. žmonių. Kuikatekų kalba priskiriama otomangų kalbų šeimai, išskiriamos 2 pagrindinės tarmės – Tepeuksilos ir Teutilos. Didelė dalis kalba ir ispaniškai. Tikintieji – Romos katalikai.
Kuikatekų pavadinimas kilo nuo nahuatliško žodžio Kuikatlanas, reiškiančio „dainų vieta, dainava“. Iki XVI a. vid., kai ispanai užėmė Oachaką, kuikatekai turėjo savo valstybėlę, mokėdavo duoklę sapotekams, mištekams, vėliau – actekams.
Tradiciniai verslai – kaplinė-lydiminė žemdirbystė, žvejyba, rankiojimas, medžioklė, bitininkystė, kolonijiniais laikais paplito galvijininkystė. Dabar dauguma dirba cukranendrių, kavos plantacijose. Amatai – audimas, keramika, pynimas (dembliai, krepšiai, tinklai, virviniai tiltai), kai kurie kaimai nuo seno specializuojasi apklotų, virvių, špagato, keramikos, medžio dirbinių ir kt. gamyboje.
Būstas vienos, rečiau dviejų patalpų, dvišlaičiu arba keturšlaičiu stogu iš šiaudų ar palmių lapų, sienos iš vytelių ir šiaudų, su pristatoma arba atskira virtuve.
Vyrai dėvi baltas plačias kelnes ir marškinius, moterys – tamsius durstytus arba klostuotus sijonus, baltus huipilius ir palaidines su geometriniais, rečiau žvėrių raštais (būdinga raudona, juoda, žydra spalvos, žvaigždiškas ornamentas). Juosiasi raudonomis plačiomis juostomis, nešioja pintas šiaudines skrybėles.
Maistui naudoja daugiausia kukurūzų bei bananų miltus, per šventes – mėsą su pupelėmis ir aitriaisiais pipirais.
Kuikatekų šeima didžioji, giminystę veda per abu tėvus, jaunavedžiai pirmą pusmetį gyvena jaunosios šeimoje, vėliau – pas jaunikio šeimą. Vietomis pasitaiko daugpatystė (vedamos kelios seserys). Kartais kaimų, miestelių kvartalai skirstosi į giminines grupes.
Išlaikę tradicinį folklorą, mitologiją, tikybą kalnų, lietaus dievybėmis, atlieka aukojimus laukuose, urvuose, prie šulinių. Išlikę šamanizmo bruožų, nagualizmas, ateities pranašavimo praktika, išlaikę apeiginį kalendorių. Katalikų šventųjų globėjų švenčių metu šoka, rengia teatralizuotus vaidinimus, groja panašiais į actekų būgnais (teponactliais), didžiuliais ragais (diromis) ir kt.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||||
