Plus, I'm still at awe how my favorite NETFLIX episodes corresponds tBasically, every word I've wrote reviewing the first book applies here likewise.
Plus, I'm still at awe how my favorite NETFLIX episodes corresponds to my favorite book short stories. And I'm not even jumping in a bandwagon of Jibaro superfans. I liked "The Very Pulse of the Machine" more, though "Jibaro" is also crazy good.
Anyways, my highest recommendations for this series!...more
Love, Death and Robots is a title that probably everyone who’s at least a bit into sci-fi heard because of very successful NETFLIX adaptation. Me too Love, Death and Robots is a title that probably everyone who’s at least a bit into sci-fi heard because of very successful NETFLIX adaptation. Me too – first contact and first love had been watching the anthology series. While doing so, I recognized a few familiar names in the credits, and that peaked my interest. I mean, when you see names like John Scalzi or Alastair Reynolds – you get interested by default, right?
It probably would be nice to re-tell and give my brief opinion on each and every short story, yeah? But I’m a lazy one and I won’t do it, duh. Instead, I’ll say that the most amazing feature of this whole collaboration or a project, whatever you call it, had been such an accurate depiction of each and every story. Yes, sometimes there are few minor, very minor differences. But in general – the level of commitment by all the studios to keep each and every word accurate is nothing short of impressive.
Another fun thing had been realizing that my favorite short stories in the book are exactly the same ones as their animated counterparts. That’s “Suits”, “Sonny’s edge”, “Lucky thirteen”, “Beyond the Aquilla Rift”. Aaaaand of course “How the yoghurt took over”. Can’t imagine anyone but Scalzi having enough craziness for a story like that.
In a nutshell – a delightfully good collection. It might not have a huge WOW effect for me, but personally I think that’s more due to watching all those great stories a few times before finally getting to read them. 5* ...more
If you watched the movie and only then decided to read this book... Well, don't. You won't find Rambo Oh my, what an upset this book had been for me.
If you watched the movie and only then decided to read this book... Well, don't. You won't find Rambo you hoped to see here. He's not a war hero, a vigilante or just a dude who wants to be left alone. He's a total asshole and a murderous lunatic. Disgusting!
I also couldn't believe this book is by the same Morrell who wrote Murder as a Fine Art and other books in Thomas de Quincey series. The quality of writing here is pretty low, although being his debut novel, I might see it as mitigating circumstances.
Still, don't waste your time on this book. Watch the movie and pretend it is not based on the book. 2*. ...more
Back again in an old Land Rover, together with Robin and Corm, I can only say that I yet again enjoyed a lot connecting with the couple again. Sure, 9Back again in an old Land Rover, together with Robin and Corm, I can only say that I yet again enjoyed a lot connecting with the couple again. Sure, 944 pages is quite a lot, especially for a detective, but I actually can approve the count. The current case is a 40-year old, dusty and forgotten, and in order to crack it lots and lots of work had to be done. I actually liked the meticulous writing of each and every little step and breakthroughs the couple of detectives had to take, resulting in that huge amount of pages. I usually have a problem with some other books of this genre because of exactly the opposite reason - everything moves so fast and gets solved so swiftly, that you might think that murder investigation is a very quick and easy job.
The only reason I'm downgrading this to 4 stars (4 really strong stars, to be precise) are these two reasons: first, everyone Strike and/or Robin interviews talks lots and loads about the events that happened 40 years ago. I, for instance, wouldn't remember something that transpired three years ago in a so crystal clear way these people - elder people - do remember after living almost half a century after these events, so I consider it a bit far-fetched. The second one is the villain. I just didn't buy h**. Can't imagine that level of neglect in police work.
And finally - a short comment on that online shitstorm and all those 1* reviews.
I really do not get what's the fuss about it. My only logical explanation is that these people, who engage in screaming out loud about this book, either have nothing better to do, or they are pretty much unstable. I've read the book intently and my honest experience is that there is absolutely no reason to despise it.
Nuoširdžiai nesuprantu besipiktinančių pabaiga, šia knyga ar vertinančių ją žemais balais. Šioje knygoje nepasikeitė visiškNa va, serija ir pabaigta.
Nuoširdžiai nesuprantu besipiktinančių pabaiga, šia knyga ar vertinančių ją žemais balais. Šioje knygoje nepasikeitė visiškai niekas, neatsirado jokių elementų, kurių nebuvo ankstesnėse. Pati pabaigos pabaiga? Bet kad ir ta buvo pakankamai aiški dar gerokai gerokai anksčiau - ne veltui tiek prikalbėta apie lemtį ir likimą.
Žodžiu, viskas gerai, viskas taip, kaip ir turėjo būti, viskas aišku ir tipiškai raganiška. Nematau jokių priežasčių, kodėl čia neturėtų būti 5*. ...more
Nusimato labai geras finalas. Duokit man atsakymus, duokit gerą, "pabaigišką" pabaigą, ir aš būsiu laimingas. O šita knyga vėlgi, labai smagi, truputįNusimato labai geras finalas. Duokit man atsakymus, duokit gerą, "pabaigišką" pabaigą, ir aš būsiu laimingas. O šita knyga vėlgi, labai smagi, truputį kažko naujo - kaip ir kiekvienoje ligšiolinėje. Nedaug, vos vos, kruopelė, bet tiek užtenka, kad jaustųsi, jog čia jau kita dalis.
Ir eilinį kartą lieka tik žavėtis šio pasaulio sodrumu ir, kad ir kaip tai juokinga būtų kalbant apie fantasy žanro knygą,bet... realizmu. Vis dar 5*. ...more
Šiaip vistik reikia nukelti kepurę prieš Sapkowski. Tokio šlykštaus karo nuniokotų žemių ir tomis žemėmis bešliaužiojančių būtybių, kurių net liežuvisŠiaip vistik reikia nukelti kepurę prieš Sapkowski. Tokio šlykštaus karo nuniokotų žemių ir tomis žemėmis bešliaužiojančių būtybių, kurių net liežuvis neiverčia vadinti žmogiškomis, paveikslo turbūt niekas geriau neaprašė. Ir net išgirtasis išpopintasis JRR Martinas sėdi kampe ir rūko - ot pagalvok, kelis lead'us nuknekcino, tai ką. Užtat Anžeika kaip reikiant atskleidžia marodierių, plėšikų ir visų kitų kilniai kareiviais vadinamų nuodvasų pasaulėžiūrą. Žmogiškosios prigimties šlykštumas FTW. ...more
Tiesą sakant, nelabai net žinau, ką čia beparašius. Yra penkios knygos. Visos jos nuosekliai ir faktiškai be jokio intarpo plėtoja tą patį siužetą tamTiesą sakant, nelabai net žinau, ką čia beparašius. Yra penkios knygos. Visos jos nuosekliai ir faktiškai be jokio intarpo plėtoja tą patį siužetą tame pačiame pasaulyje. Pagrindiniai herojai tie patys, viskas taip pat.
Taaaaaai.... jei čia realiai yra viena knyga, tik dėl patogumo padalinta į penkias dalis, tai ir visų dalių vertinimas, logiškai žiūrint, turėtų būti kaip vienos knygos, ane?
Nežinau net pats, ką čia vapu, bet knyga puiki. 5*, ačiū už dėmesį. ...more
Jokių priekaištų. Puikus intro į nujaučiamai intensyvias ir aktyvias tolimesnes dalis. Mažai Geralto, bet tą beveik visai atsveria daug dėmesio, skirtJokių priekaištų. Puikus intro į nujaučiamai intensyvias ir aktyvias tolimesnes dalis. Mažai Geralto, bet tą beveik visai atsveria daug dėmesio, skirto Jenefer. Gal kiek trūko veiksmo, bet intro yra intro. 4*....more
Na, ši dalis, kad ir kokia gera, bet "Raganiui" nusileidžia. Ji lėtesnė, niūresnė, ne tokia smagi, mažiau humoro. Šiaip, bendrai paėmus, vistiek labaiNa, ši dalis, kad ir kokia gera, bet "Raganiui" nusileidžia. Ji lėtesnė, niūresnė, ne tokia smagi, mažiau humoro. Šiaip, bendrai paėmus, vistiek labai gera knyga bet kažkaip iki 5* man nebetraukia.
Bet kuriuo atveju, tiek "Raganius", tiek ir "Likimo kalavijas" yra tik įžanga į rimtesnius reikalus, tad... Rašau labai tvirtą ir solidų 4 ir tikiuosi daug iš tolimesnių knygų. ...more
Šiaip manau, kad čia nėra didelės intrigos, kiek šita knyga iš manęs gaus. Skaitau ne pirmą kartą, o ir šiaip Raganiaus reputacija Lietuvoj problemų nŠiaip manau, kad čia nėra didelės intrigos, kiek šita knyga iš manęs gaus. Skaitau ne pirmą kartą, o ir šiaip Raganiaus reputacija Lietuvoj problemų neturi. Nieko naujo ir įdomaus nepasakysiu, mat visi, kam žanras nors kiek įdomus, Raganių jau skaitė, o kam neįdomus... Na, tada ir mano review kažin ar bus įdomi.
Jei jau trumpai ir paprastai, tai "Raganius" - nešlifuotas deimantas. O tokiai knygai būtų tiesiog nuodemė skirti kitą įvertinimą, nei aukščiausią. 5*. ...more
I'm not really sure if this book can really be called "a second part of trilogy". I mean, a trilogy, how I perceive it, is three books, three parts ofI'm not really sure if this book can really be called "a second part of trilogy". I mean, a trilogy, how I perceive it, is three books, three parts of a single story, unified by one or more main characters, usually plus some secondary characters and a consistant plotline, which, more or less, starts at the first book, later evolves and the final part brings a closure. I might be jumping ahead too much, as I'm already reading the third book, though my review is only about the second one but still. There's nothing in this book, ABSOLUTELY NOTHING AND NO-ONE, that has at least remote connection to the "Altered Carbon", except Takeshi Covacs. And even he is a middle aged afroamerican/caribbean dude in this book. It's a perfect stand-alone novel, this one, and the third book is a pre-history. So, as far as the story goes, it is quite safe to say that the story starts and finishes with Altered Carbon. Sort of.
Now a few words about the book itself. It's a slower read than the first one, it gets too concentrated on minor details at one point around the middle, and the story is much, much less noir detective. Actually, it's more alike to a military sci-fi than a noir detective, but the plot is decent enough to tag along for a ride and in the end it grips you quite well. I might have enjoyed more answers/explanations, but they weren't necessary and not getting them served on a plate doesn't actually matter.
Takeshi is still Takeshi, but what I really liked is the fun feeling, that Richard Morgan is a pacifist. I've got a few drops of this feeling while reading Altered Carbon, but as this book is much more concentrated on military, rebellions and war in general, no wonder that I've felt it much more in this book. So yeah, the dude who writes all that gory murder and torture sequences is a pacifist. Quite an oxymoron, wouldn't you agree?
"Broken Angels" might not have that glitter and appeal of its predecessor, but it is a solid book nevertheles, and if you enjoyed the first book of the series, this one should definitely be on you list too. A solid 4*. ...more
Kalbant apie šią knygą reikėtų pradėti visų pirma nuo to, kad pati pasakojimo idėja yra tikrai labai nebloga: Cro-Magnon (arba kitaip ankstyvasis anatKalbant apie šią knygą reikėtų pradėti visų pirma nuo to, kad pati pasakojimo idėja yra tikrai labai nebloga: Cro-Magnon (arba kitaip ankstyvasis anatomiškai šiuolaikinis žmogus) susidūrimas su neandertaliečiais, o jei tiksliau, vienos iš kro-magnonų mergaitės istorija, atsidūrus neandertaliečių gentyje.
Aš šiaip nesu didelis istorijos mėgėjas, bet bent jau iš laifstailo ir kultūros prizmių žiūrint man įdomūs beveik visi istoriniai periodai, neišskiriant ir ankstyvojo akmens amžiaus, kurio metu ir vystosi siužetas. O neandertalietis VS žmogus siužetinė linija yra labai, labai palanki, norint rašyti romaną. Šiuo metu yra net penkios teorijos, kodėl neandertaliečiai išnyko:
a) asimiliavosi su žmonėmis (nes, pasirodo, maišymasis tarp rūsių buvo įmanomas ir didžioji dauguma iš mūsų savo genome nešiojamės apytikriai nuo 1,8 iki 2,6 % iš neandertaliečių kilusių genų); b) mes juos sunaikinome fiziškai; c) ilgą laiką sugyvenome greta ir taikiai, o jie paprasčiausiai išmirė dėl demografinių problemų (konkurencija su protingesniais mumis irgi, aišku, nepadėjo, bet shit happens, čia ne mūsų kaltė); d) dėl kitoniško imuniteto neatlaikė mūsų atneštų bakterijų ir parazitų; e) klimato pokyčiai, dėl kurių neandertaliečiai nesugebėjo prisitiakyti prie laikmečio ir pasikeitusių taisyklių;
įdomiausia dalis yra ta, kad faktiškai nėra jokios informacijos, kuri daugiau ar įtikinamiau paremtų kurią nors iš teorijų, tad galima teigti, jog visos jos vienodai tikėtinos, kas rašytojams palieka labai, labai plačią veiksmų ir teorijų laisvę.
Pati Jean Auel pasiruošė šios knygos rašymui labiau, nei vadinami "method actors" ruošiasi vaidmeniui - ji mėnesių mėnesiais nenulipdavo nuo sprando paleologams, įstojusi į survaivalistų būrelį išmoko, kaip įsirengti olą, išdirbti odas, įkurti ugnį, tašyti akmenį, praleido daug laiko mokydamasi ir tyrinėdama vaistažoles. Visa tai yra labai įspūdinga, bet tai turi ir savo kainą: knyga kartais labiau primena ne romaną, o rankdarbių vadovėlį, o didžiausias minusas yra tas, kad visi šiti pasakojimai apie kasdienius darbus ir vaistažolių rinkimą ir įrankių gamybą tiesiog niekada nesibaigia. Tai nėra blogai, tiesą sakant, nemažą dalį informacijos skaičiau visai susidomėjęs, o ir vertėjos darbą reiktų atskirai paminėti. Man didžiausią problemą anglų kalboje kelia tikriniai daiktavardžiai, ypač paukščių ir augalų pavadinimai. Čia gi pavadinimų buvo tiek, ir dar negana to, tokių, kad aš jų ir lietuviškai nelabai esu girdėjęs, o čia juos dar reikėjo ir išverst iš kitos kalbos.
Bet kuriuo atveju, tai yra ganėtinai neblogas coming-of-age romanas, tiesa, labai jau neįprastomis aplinkybėmis. Bet jis man visai patiko jau vien dėl savo originalumo ir netradicinio siužeto. Žinoma, yra nemaža dalis "ar tikrai" faktoriaus, bet čia jau nieko nepadarysi - jei jau kalbam apie tai, kas buvo prieš 40000 metų, yra tam tikri momentai, kurie galų gale sueis į take it or leave it. Tai aš prie tų, kurie took it. 4*, nors ir kiek su avansu - bet trys, manau, būtų per mažai, nes tikrai su dideliu susidomėjimu ir malonumu prarijau šią knygą....more
Perskaičiau ir likau nesupratęs: tai ar vistik čia buvo knyga, ar scenarijus?
Iš tikro, kaip greitas ir veiksmo kupinas skaitalas, "Renesansas" man viPerskaičiau ir likau nesupratęs: tai ar vistik čia buvo knyga, ar scenarijus?
Iš tikro, kaip greitas ir veiksmo kupinas skaitalas, "Renesansas" man visai patiko. Idėja ir fabula visai neblogos, pagrindinis herojus toks pozityvus, kad beveik nebe anti-herojus, padorus kiekis istorinių faktų ir/ar personažų tikrai nemaišo, na ir apskritai aš esu iš tų žmonių, kuriems Italija - visada gera idėja.
Kita vertus, daug kartų esu akcentavęs, jog esu greito tempo ir siužeto vystymo šalininkas (nors tam tikromis sąlygomis ir aplinkybėmis, aišku, ir lėtas siūlo vyniojimas yra labiau pliusas, nei trūkumas), tačiau Asasinų Kredo tempas buvo nepakeliamas - tai yra bandymas nubėgti maratoną, visalaik palaikant mylios trukmės distancijos tempą. Nekeista, kad dar nepasiekus distancijos vidurio, bėgikas jau pridusęs. Labai nevienodas ir pasakojimo ritmas - tai detaliai aprašoma, kaip nuknekcinamas vienas vienutėlis varganas sargybinis, tai dviem sakiniais nupasakojama, kaip Ezio išguldė pusę miesto garnizono.
Apie personažų įvairiapusiškumą ir spalvingumą net nepradėsiu, jie tokie tikri ir natūralūs, kaip Nataškos geliniai nagai - klišių ir funkcijų rinkinukai, ne daugiau. Nepradėsiu ir apie pabaigą, tik pasakysiu, kad esu tiesiog sužavėtas iki apšalimo, kaip per tris-keturis puslapius galima iš neblogo veiksmiako su istoriniais motyvais padaryt metafizinį supernatural'ą.
Bet nepaisant visos mano kritikos, knyga skaitėsi greitai ir smagiai, ir, nors net neabejoju, kad po pusmečio aš iš jos neprisiminsiu visiškai nieko, šiam momentui ji man visai patiko, tad 3* yra pelnytos....more
In this book's end word JK Rowling, aka Robert Galbraith, admitted that Lethal White had been perhaps the most challenging book she ever written. It'sIn this book's end word JK Rowling, aka Robert Galbraith, admitted that Lethal White had been perhaps the most challenging book she ever written. It's quite easy to agree with her. There are lots and lots of acting characters, THREE active case-lines that inevitably entertwine between themselves and if that's still not enough for you - somehow she/he manages to wrap them all very neatly. I have to admit I have no doubt, that it really takes a lot of effort and wits and it's not a job that any decent writer could manage. So, yet again, hats of for a great job, and, well, I'll keep it short:
• There's Strike and his prosthesis; • There's Robin and her naivete; • There's Robin and Matthew and after more than 10 years together, they still can't sit down a friggin' talk like grownups FOR ONCE; • There's pubs, football, famous locations; • There's engaging muder cases; • There's that meticulous, slow evidence gathering and piecing them together; • There's superb secondary characters and even a team of detectives;
Really, what's not to like here? Well, it's the ending, after reaveling the culprits. No spoilers here, so I'll just say that it felt a bit forced and less realistic than the whole book had been before. Also, I had fun reading this book, but still it is tad too long for me. Maybe there's too much of that meticulous, slow evidence gathering I've mentioned before.
Still, it's a very very good book, and these 4* are well deserved and it is certainly more 9/10 than 8/10. Go and read it, I mean it!...more
Pasakyti, kad "Debesų atlasas" yra gera knyga - tai nepasakyti nieko. Labai gražiai, sklandžiai parašytas kūrinys, puikiai sudėlioti skirtingų laikmečPasakyti, kad "Debesų atlasas" yra gera knyga - tai nepasakyti nieko. Labai gražiai, sklandžiai parašytas kūrinys, puikiai sudėlioti skirtingų laikmečių akcentai, tikrai pelnytai ant nugarėlės parašyta apie "titanišką vertėjo darbą", bet... Ko trūksta? Nežinau. Matyt labiausiai turėčiau sutikti su viename iš mano draugų apžvalgų išreikšta pastaba, kad kūrinys pasiekia piką (tiek siužeto, tiek emocine prasmėmis) jau knygos viduryje, o toliau rimsta ir dėl to aistra jam bei "kabliukas" irgi mažėja. Taip pat akivaizdus faktas yra tas, kad pilnai įsijausti sutrukdė ir tai, kad prieš imdamasis knygos jau mačiau filmą, tad siužetas jau buvo žinomas ir nebebuvo tokio "oh wow" jausmo.
That said, tikrai labai faina knyga, nuostabi idėja sujungti šešis skirtingus asmenis laiko tekmėje. Taip pat labai įdomu būtų, jei skaičiusieji knygą komentaruose pasidalintų, o gal ir argumentuotų "kodėl", kuri iš tų šešių istorijų jums labiausiai patiko? ...more
Re-read successfully completed, aaaand... I'm not a 12-year old anymore, so..um.. no, I'm not that impressed by this book anymore. Still it's a decentRe-read successfully completed, aaaand... I'm not a 12-year old anymore, so..um.. no, I'm not that impressed by this book anymore. Still it's a decent read, but the grumpy older version of me says "Black sails are much more fun, aye aye, cap'n". ...more
"Utopia" is a a bookshelf that I've shelved this book in, but it is a much more complicated situation here with Zenna Henderson's "Pilgrimage". This b"Utopia" is a a bookshelf that I've shelved this book in, but it is a much more complicated situation here with Zenna Henderson's "Pilgrimage". This book is not an utopia per se, but I've simply have no idea which genre it could be considered, so.. Here we are.
This is a really warm, unrushed soft sci-fi story. Nothing bad happens in this book and in those few cases there are shades of unhappiness, misery, accidents or pure bad luck, everything turns out to be well and fine. People in this book are (mostly, except for some secondaries) nice, smart, loving and carefree, and everything is all right for them and then the book ends. Maybe qualifying this book as an utopia isn't so very wrong then, huh?
The plot is quite simple, really. A starship crashes on Earth some hundred or so years ago, The People of that starship fleeing their own planet because of some unspecified cataclysm. The lifepods fire away at few different locations, meaning there are few diverse groups of The People on Earth now, unnecessarily aware of the other groups also surviving. Oh, and they - The People, as they call themselves - just happen to look like us. Exactly like us. To the extent of interbreeding with us. And they have some minor supernatural powers, like levitation, superempathy, telepathy, etc. And they live here, happily, hiding their capabilities from The Outsiders - thats us - because they (us) are not very kind with those, who are different. Thats it. Thats the story in a nutshell, which consists of six loosely intertwined stories that mostly depicts the lives of The People and a few Outsiders that came into contact and know of their special powers.
Despite being quite simple, this book still has lots of charm. I can't divulge much about it without spoiling, but know this: if you look for light, fun, heartwarming story with a dash of science fiction or maybe even fantasy, but you don't want the usual components like evil warlords, supervillains, wars, catastrophes, blasters, FTL, deep space, drama, yada yada yada, look no further, this is a perfect read for you....more
Nors jau buvau matęs filmą, beje, tikrai gerą, pagal šią knygą, tad siužetas jokių netikėtumų neatnešė, bet knyga vistiek paliko labai stiprų įspūdį dNors jau buvau matęs filmą, beje, tikrai gerą, pagal šią knygą, tad siužetas jokių netikėtumų neatnešė, bet knyga vistiek paliko labai stiprų įspūdį dėl puikiai sukurtos beviltiškos, desperacija persunktos atmosferos. O ir abiejų personažų judėjimas keliu, tiek tikruoju, tiek ir simboliniu, diena po dienos atliekant tuos pačius mechaninius, primityvius veiksmus - žvalgykis, ieškok, slėpkis, miegok - yra taip šiurpiai realistiška, kad galima šią knygą pakrikštyti bene realistiškiausiu distopinio žanro kūriniu.
Vienintelis nepatikęs dalykas buvo autoriaus stilius. Itin trumpi, kapoti sakiniai atrodė neestetiškai ir skaitėsi ne taip maloniai, kaip norėtųsi. Kita vertus, gal tokio žanro knygoje taip ir turėtų būti. Labai kitokia ir smarkiai tradicinių klišių ribas peržiangianti knyga, tad nekeista, jog gavo Pulitzerį. Verta perskaityti visiems, nepaisant žanro pomėgių. ...more
Kaip ir tikėjausi bei rašiau antros knygos apžvalgoje, trečia dalis gumos netempė, laiko nešvaistė ir į visus antros knygos gale iškilusius klausimus Kaip ir tikėjausi bei rašiau antros knygos apžvalgoje, trečia dalis gumos netempė, laiko nešvaistė ir į visus antros knygos gale iškilusius klausimus atsakė greitai ir efektyviai. Tiesą sakant, formaliai žiūrint antra ir trečia dalys, kaip tokios, net neegzistuoja, nes tai iš esmės yra viena knyga, viena istorija ir vienas siužetas, tik išspausdintas dvejose knygose. Panašiai, kaip ir „Išminčiaus baimė“ ar „Šokis su drakonais“ – tai irgi yra viena knyga, tik dėl leidyklos užmačių ar techninių priežasčių, išleistos dviem tomais.
Kadangi trečios knygos veiksmas prasideda lygiai ten, kur baigiasi antra knyga, natūralu, kad ir jokios įžangos nėra. Viena vertus, gaila, mat ir pirmos, ir antros knygos įžangos buvo tikrai gerai parašytos bei suteikusios nemažai informacijos apie personažus, jų gyvenimo būdą ir mąstymą, kita vertus, gal ir gerai, kad nebuvo papildomai teksto, nes šioje, trečioje dalyje man kartais susidarydavo įspūdis, kad kažkas rašoma vien tam, kad rašyti, kad padidinti knygos apimtį, nes aprašomi įvykiai neturi jokios vertės visam siužetui. Pavyzdys būtų Erikos Berger persekiotojas. Pradėkim nuo to, kad Erika visoje trilogijoje yra antraeilis personažas, neturintis didelės reikšmės siužetui ir jo vystymuisi. Žinoma, galima pasiginčyti, bet ji knygoje daugiau atlieka papuošimo, Mikaelio asmenybės papildymo funkcijas, o ne tikrą siužeto vystymo funkciją. Tai štai, staiga viduryje knygos, viduryje siužeto, pradedamas kišti Berger persekiojimo posiužetis. Spoilerių nerašysiu, bet viskas staigiai prasideda, kažkiek laiko tęsiasi, staigiai baigiasi. Pagrindiniam siužetui įtakos – jokios. Apskritai kam nors įtakos – jokios. Natūralu, kad kyla klausimas, neturintis atsakymo – kam išvis buvo įkištas tas persekiotojas?
Kitas užkliuvęs dalykas, na, gal ne tiek užkliuvęs, kiek prajuokinęs, buvo eilinė Mikaelio meilužė. Taip, dabar kalbėsim apie seksą. Tam, kad apžvalga būtų labiau patraukianti akį ir įsimintinesnė, žodį „seksas“ parašysiu dar porą kartų, nes gi visi marketingo ir rinkodaros guru kaip susitarę kartoja, kad Sex sales! Taigi, seksas, seksas, seksas. Ir vidinė dievaitė. :)
Ok, kadangi rinkodarinis lyrinis nukrypimas jau padarytas, galime grįžti prie juokingosios dalies. Pirmoje dalyje aš į tai neatkreipiau dėmesio, antroje – nesureikšminau, bet kai tas pats vėl kartojasi ir trečioje, neatsižvelgti jau negalėjau. Taigi, kas mane pralinksmino? Ogi tai, kad 1.) Vien pagal pirmus keletą naujos moters-veikėjos sakinių galima daryti išvadą, kad Mikaelis su ja permiegos. 2.) Visos jos, kažkaip paslaptingai sutampa, labai single, labai seniai be sekso, labai tradicinių vertybių, bet vis tiek atsiduria su Mikaeliu lovoj vos spėtos pristatyti. 3.) Visos be išimties skuba pabrėžti, kad „paprastai aš taip nedarau“ ir kad „trumpalaikiais santykiais nesižavi“. Turint omenyje tai, kad autorius daugelio yra vadinamas feministu ( nors, kaip nekeista, ir kaip dažniausiai būna su viskuo, kas liečia feminizmą, būtinai kyla didelės diskusijos, ar tikrai jis buvo feministas, o gal po feminizmu jis tik maskavo savo misoginizmą, bla bla bla), tokie autoriaus sukurtų moteriškių skubėjimai pasiteisinti man atrodo ypač keisti ir ne vietoje bei ne laiku.
Kas dar įdomu ir verta paminėti, yra tai, kad šioje dalyje pagaliau atsikratoma Lizbetos kaip superherojės įvaizdžio, pagaliau ir ji parodoma, kaip turinti silpnų bei pažeidžiamų vietų, negalinti visko išspręsti viena. Nors vėliau, pabaigoje, (view spoiler)[kovojant su jos broliu ir pagrindiniu žudiku Ronaldu (hide spoiler)] vėl šiek superherojiškumo buvo, viskas išsisprendė greito mąstymo ir, iš dalies, sėkmės dėka, kas man visai tinka ir patinka.
Apie privalumus pernelyg nesiplėsiu, pirmų dviejų knygų aprašymuose pasakiau pakankamai, niekas pernelyg nepasikeitė ir čia – puikūs personažai, gerai ir logiškai susuktas siužetas, puikus rašymo stilius. Ir nors čia biškį pažėriau kritikos, iš tikro tai buvo net ne kritika, o tik pamąstymai balsu (raštu) apie tai, kas man pasirodė neįprasta. O šiaip, puiki knyga, puiki trilogija. Nesu įsitikinęs, ar imsiuosi ketvirtosios dalies. Autorius jau kitas, o ir viskas šioje knygoje taip baigiasi, kad galima manyti, jog trilogija viskas ir turėjo pasibaigti. Nors, skaičiau gandus, kad autoriaus kompe buvo apmatai ir medžiaga dešimčiai knygų, tai viena, ir taip pat buvo kalbos apie tai, kad Larssonas iš tikro tik kūrė siužetą ir redagavo, o patį rašymo procesą atliko jo partnerė. Tokiu atveju reikštų, kad ir ketvirtojoje knygoje būtų išlaikyta ta pati dvasia, stilius ir visi kiti privalumai. Bet teisybė kolkas nežinoma, o mano sprendimas dar neaiškus. Kas aišku, tai faktas, kad ir ši knyga gauna iš manęs 5*. ...more
Loading...
