Ugnė Andriulaitytė's Reviews > Eiti kiaurai sienas

Marina ir ši knyga verta ne tik šių penkių, bet ir visų kitų dangaus žvaigždžių.

Mėgavausi kiekvienu knygos puslapiu. Kiekvienu jos aprašytu performansu. Visgi kokią didelę dovaną padovanojo mums Marina, taip noriai įsileidusi mus į savo vidų ir viską nuoširdžiai aprodžiusi. Tie aprašyti vidiniai išgyvenimai performansų metu leido bent jau trumpam atsidurti jos kūne ir išgyventi bent dalelę tų aštrių pojūčių, suprasti tai, kas daug kam (bent jau iš pirmo žvilgsnio) atrodo kaip sadomazochistiška beprasmybė. Sunku nesižavėti tokia drąsa, ištverme, atkaklumu ir valios nepalaužiamumu. Skausmo vengimas ir malonumų vaikymasis yra viena iš didžiausių šiuolaikinio žmogaus ydų, todėl mums labai svarbu išgirsti tai, ką sako Marinos menas.

Man taip pat buvo nepaprastai įdomu skaityti apie įvairias dvasines praktikas, kuriose dalyvavo Marina. Jau beveik metus retkarčiais susimąstau apie dalyvavimą Vipassanos 10 dienų tylos stovykloje ir ši knyga buvo atsakymas į mano dvejones. Tyla yra dar vienas mums taip reikalingas gyvenimo nepatogumas, nuo kurio norisi nuolat bėgti, kad nereikėtų susidurti akis į akį su savimi ir savo viduje tūnančiomis pabaisomis. Tai mažiausiai, ką galiu pasiryžti padaryti perskaičiusi šią knygą.

Užversti tokios geros knygos paskutinį puslapį, žinant, kad tai yra autobiografija, visada yra liūdna, nes supranti, kad gyvenimų ir autobiografijų kiekis yra limituotas, net tokiam įstabiam žmogui kaip Marinai. Bet tai, ką ji vis dar išdarinėja būdama beveik 50 metų vyresnė už mane, priverčia pergalvoti savo gyvenimą ir susimąstyti, kuri gi iš mūsų yra labiau susenusi:)