Dar niekada tiek nesikankinau su lengvo turinio fantasy knyga. Nemečiau į dnf krūvą, nes vis tikėjausi, kad knygos pasaulėvaizdis ir – nenoriu švaistyDar niekada tiek nesikankinau su lengvo turinio fantasy knyga. Nemečiau į dnf krūvą, nes vis tikėjausi, kad knygos pasaulėvaizdis ir – nenoriu švaistytis buzzword'ais, bet nerandu geresnio – MIZOGINIJA kažkaip išsispręs? Apsivers į priešingybę, kai knygos herojus kažko išmoks? Ar gal pasakojimas pasidarys toks įtraukiantis, kad nebekreipsiu dėmesio? Nes niekaip negalėjau įsisąmoninti, kam šiais laikais rašyti knygą su VA TOKIU moterų vaizdiniu – juk turi būti kažkokia priežastis, gal reikėjo siužetui? Tai žinokit, tos priežasties taip ir nepamačiau, o knyga nėra tiek įdomi, kad tai atsvertų.
Prielaida: "paprastas bičas" renovuoja namus, viename jų randa burtų knygą ir netyčia paverčia savo bičiulį vėžiu ir nežino, kaip atversti jį atgal.
Moters vaizdinio pvz: Kitą dieną pas jį pasirodo bičiulio žmona jo ieškoti. Žmona (Rachael), bičiulis (Dick) ir jų visų santykiai aprašomi maždaug taip:
She flicked her long blonde hair back with her expensively bejewelled hand. Why did it always surprise Adam when women thought of Dick in such glowing terms, as if he was some super-Casanova whose ability to seduce other women was no less formidable than the original? No women would ever run down all this way to check up on him if he ever went missing for a day, and certainly not one as attractive as Rachael. He felt disgusted; Dick has always inspired such feelings in women, and he of all people should be used to it by now.
Rachael įsitaiso ant sofos, laukia vyro ir flirtuoja su pagrindiniu veikėju.
They made small talk and had another few drinks. Rachael mainly talked about herself. She had only knew Dick for a short while before they got married. It had been a whirlwind romance and had taken everyone by surprise. According to Rachael, she had given up a promising career in modelling for Dick. However, Adam did not quite believe this, as some facts pointed to things being different. Rachael was not nearly tall enough, on the wrong side of thirty and though she had a pretty good figure, it was getting slightly plump around the edges. But she was a real looker. Yes, she was very pretty; indeed she was beautiful.
Jiems nuėjus miegoti, Rachael ateina nuoga pas jį į lovą, o ryte jiedu aptarinėja jos krūtis.
Ne tik Rachael, bet ir kitos (ypač ištekėjusios) moterys pastoviai lenda prie pagrindinio veikėjo, yra ištroškusios sekso ir siaubingos materialistės (pagrindinis veikėjas atvažiuoja pasiimti kitos moters išsinuomota mašina, o ji atvirai pasako, kad jei būtų atvažiavęs su savo sena škoda, ji nebūtų jon lipusi). Pagrindinis veikėjas turi du draugus, vienam kurių siaubingai pavydi, o kitą laiko visišku mėme (maždaug, "jo, aš ne toks krūtas kaip Dick, bet Charlie dar lievesnis už mane"). Visos su burtų knyga susijusios komplikacijos aprašinėjamos su begaline gausa buitinių detalių (Jis galvoja, kur padėti burtų knygą, nusprendžia pasinaudoti banko "safe deposit box", bet pirma turi užsukti pakalbėti dėl buto, užsuka dėl buto, tada važiuoja pavalgyti, tada į banką, bet bake sako, kad užtruks, kol patvirtins jo prašymą, tai jis važiuoja į darbą nusikopijuoti knygos puslapių, tada jam paskambina...), taigi ir rašymo stilius tikrai negelbėja.
Nežinau, daug reviews'ų sakė, kad knyga juokinga, bet knygos pasaulis, kur romantiniai santykiai pasireiškia tik per seksą ir naudą, o draugystė – per nuolatinį lyginimąsi ir nepasitenkinimą, man pasirodė paprasčiausiai liūdnas. ...more
Besiblaškančio siužeto Odisėja, o gal kompiuterinis žaidimas su pasakų elementais, daug gore ir trupučiu humoro, – NUOSTABIAI PRALEISTAS SAVAITGALIS SBesiblaškančio siužeto Odisėja, o gal kompiuterinis žaidimas su pasakų elementais, daug gore ir trupučiu humoro, – NUOSTABIAI PRALEISTAS SAVAITGALIS SU ŠIA KNYGA!!!
Vienas recenzentas pavadino ją paplūdimio skaitalu bernams – man patinka šis apibūdnimas, bet knyga ne tokia seksistinė, kokia gali iš jo pasirodyti, gal netgi priešingai.
Vyriškis darbo išvykoje išeina pasivaikščioti ir patenka ant tako, kur jį užpuola maniakai, jis sutinka savo mokyklos laikų simpatiją, kalbanti krabą, krenta į bedugnę... Atmosfera tarsi pasakų, tarsi siaubo, trykšta kraujas, mėtosi žmonių galūnės, o pagrindinis veikėjas gerą pusę knygos gana realistiškai klykia, verkia ir vemia, susidūręs su visais antgamtiniais siaubais. Ai, dar labai ilgisi savo šeimos, ką skaityti biškį nuobodu, bet viskas ok, gale kaip ir supratau, kam buvo reikalingi tie prisiminimų intarpai.
Iš kitų review mačiau, kad daug kam nepatiko klaidžiojantis knygos pobūdis – maždaug atrodo, lyg vaikas pasakotų istoriją, kur nuo vienos nesąmonės šokama prie kitos ir niekas logiškai nesusiveda. Man asmeniškai kaip tik patiko eiti tuo kraupiu taku ir nežinoti, kas iššoks iš už kito kampo. Be to, knygoje esama tikrai faino ir neįkyraus humoro, ypač dialoguose su krabu.
"Go to sleep, Crab." "I don't sleep. I'm a crab. I only lie dormant." "Why don't you sleep?" "Because things will kill me if I do. I need to be in a state of constant awareness. Even if you think I'm sleeping, I'm not. I'm saving my energy so that I can fuck you up. Heads up 24/7." "Then lie dormant or whatever it is you do."
Dar daug kas gyrė "posūkį" pabaigoje, tai ėmiau daug tikėtis, o priėjusi pabaigą nesupratau, kur čia buvo tas posūkis. Atverčiau kelis skyrius atgal ir vis tiek nesupratau. Na, yra naujos informacijos, kuri truputį kitaip nušviečia ten gana nedidelę dalį istorijos, bet ar nauja informacija – būtinai "BIG TWIST"? Galvojau, gal aš durna / kažką praleidau, bet paskaitinėjusi diskusijas reddite supratau, kad ta nauja info ir buvo tas posūkis. Ok.
Norėjau nuimti vieną žvaigždę už tai, bet pagalvojau, juk ne knygos kaltė, kad kitos recenzijos suformavo keistus lūkesčius – šiaip viskas gerai su ta pabaiga, o pati kelionė buvo tokia smagi, kad nusipelnė penkių žvaigždžių....more
Irgi trumpas ir maloniai susiskaitęs Prosper's Demon tęsinys, šįkart – iš demono perspektyvos. Skaitydama „Prosper's Demon“ svarsčiau, ar čia alegorijIrgi trumpas ir maloniai susiskaitęs Prosper's Demon tęsinys, šįkart – iš demono perspektyvos. Skaitydama „Prosper's Demon“ svarsčiau, ar čia alegorija, ar šiaip žaidimas idėjomis, tai ši knyga užtvirtino „žaidimo idėjomis“ teoriją. Demonų / agnelų pasaulis vaizduojamas itin biurokratiškas, kas visai juokinga, bet vietomis atrodo kaip perteklinis trivializavimas. Demonai neturi kūno, bet pasakotojas emocijas išreiškia per kūnišką veiklą, visur pridėdamas „metaphorical“ ar „proverbial“, maždaug, „I put my metaphorical head on my metaphorical knees“. Ok, nuoseklu, bet tas „metaphorical“ po kiek laiko ima erzinti. Kaip ten bebuvę, tikrai smagi knyga. Ypač patiko tos alternatyvios visatos geografija ir valstybių santykiai! ...more
Visai fainas trumpas fantasy etiudas apie tai, ką darys neskrupulingas egzorcistas, priverstas rinktis iš dviejų blogų alternatyvų. Demonai nemirtingiVisai fainas trumpas fantasy etiudas apie tai, ką darys neskrupulingas egzorcistas, priverstas rinktis iš dviejų blogų alternatyvų. Demonai nemirtingi, bet išvarymas jiems labai pakenkia ir juos susilipnina. Kita vertus, išvarymas labai pakenkia ir hostui, ypač jei hostas – dar vaikas, arba jei demonas labai įsišaknijęs. Kas svarbiau – pakenkti blogiui ar nepakenkti žmogui? Ką daryti, kai dilema išsiplečia iki žmonių bendruomenės / visuomenės?
Atsimenat tą laikotarpį, kai populiarūs serialai buvo „Šerlokas“, „Daktaras Hausas“, „Dexter“, o mes visi kažkaip buvom įtikėję, kad esam sociopatiški genijai, na, ar bent jau labai protingi ir labai mažai jausmingi?:D Nors šis laikotarpis dar persiklojo su tuo, kai negavę norimo dėmesio facebooke postindavom liūdnų dainų žodžius?:DD Tai va, tuo metu būčiau daug labiau simpatizavus šitam egzorcistui. Dabar kiek kitaip skaitosi – knyga atrodo niūresnė, nors vietomis tikrai juokinga. Pradėjau galvoti, gal tie demonai yra ligos, pvz vėžio, alegorija?
Šiaip susiskaitė maloniai, paskaitysiu dar ką nors šio autoriaus, kad susidaryčiau aiškesnę nuomonę. Kita vertus, ar būtinai reikia tos gelmės, dark / edgy fantasy bajavykas irgi faina....more
If you're down with a fever or just looking for a bit of an escapism from the bleak reality of winter, do not read this book! It's weird, inventive, sIf you're down with a fever or just looking for a bit of an escapism from the bleak reality of winter, do not read this book! It's weird, inventive, sometimes funny, but very, very gloomy.
I downloaded a sample and immediately got interested with the premise and the world – after the fall of the second soviet union, some soldiers escape in the irradiated fields and are trying not to die from radiation. (we get a bit of a backstory – every kolkhoz used to have a nuclear reactor, then at some point all of them started going off, irradiating everything) Other soldiers and prisoners (they rotate who is who every week or so) are riding a train in search for a concentration camp, where they hope to become prisoners and get some sense and order introduced into their lives. And in a Radiant Terminus kolkhoz, an immortal necromancer-demiurg Solovyey is ruling the lives and deaths of everyone in it.
That was more or less the first part. The style was dreamy, sometimes going into minute details (for example, plant names), which I enjoyed at the beginning. The characters had (or seemed to have) some stakes in their lives, it was occasionally funny and could be read as a political satire (even if not intended by the author).
In the second half of the book, however, the stakes disappear and the reader is just left to navigate the increasingly depressive dream sequences. As I said, the book was consistent, and there is a reason for that (narrative-wise, and I could also speculate about the intention of the author). SPOILER: (view spoiler)[ We soon learn that everyone is, in fact, dead (oh god), and are trapped in this limbo / hell, run by Solovyey. Solovyey, despite being all-mighty and running this hell, is also imprisoned within, all of the characters being his creations and his own dream-fragments. I was hoping for some outcome, even had a possible one in mind, but no - just a slow heat-death for this universe. (hide spoiler)]
I'm not averse to the dream-logic books, but this one just didn't do it for me. Basically all the information about the world is presented (beautifully) in the first half, and the second half just turns around and around, without bringing many new creative images / information / anything forward. It's not inconsistent, (view spoiler)[ if the author wanted to convey the feel of a dreary eternal life and slow heat-death, he def succeeded (hide spoiler)] but the second half of the book felt a bit boring to me. Also, it feels like he wanted to have 49 chapters just because multiples of 7 played a symbolic part in the book, and could have easily done with less.
Having said that, I did read this while sick, so maybe that didn't help....more
"Piranesi" man labiau patiko, bet vis tiek šauni knyga! Iš pradžių biškį sunkiai skaitėsi, prieš prisėsdama galvodavau "oi blyn, tingiu skaityt apie t"Piranesi" man labiau patiko, bet vis tiek šauni knyga! Iš pradžių biškį sunkiai skaitėsi, prieš prisėsdama galvodavau "oi blyn, tingiu skaityt apie tų džentelmenų santykius", bet galiausiai įsibėgėjo ir įtraukė. Keli patikę dalykai apie knygą:
• Gelmėje paprasta siužeto struktūra: du pagrindiniai personažai, besidomintys ta pačia sritimi, bet labai skirtingų charakterių draugai / konkurentai / kolegos / priešai. PLIUS antagonistas, didžiąja knygos dalį veikiantis slapta nuo jų. Ir ką – ir užtenka.
• Paslaptis praeityje - Kranklių karalius buvo, mano galva, labiausiai intriguojantis personažas. Buvau sumąsčiusi, koks vaidmuo gale jam gali tekti, bet neteko. Na, ką padarysi, irgi buvo gražiai išsukta.
• Folkloras! Išnašos ir visur įsipinančios istorijos apie įvairiausius magiškus nutikimus darė knygą panašią į pasaką ir labai gerai veikė. Pagavau save svajojant, kad Asta Skujytė parašytų ką nors panašaus lietuviškai:)
• Fantastinė ARCHITEKTŪRA ir atmosfera! Čia man didžiausia Susanna Clarke stiprybė, dėl ko jos knygos įgyja tokį stiprų slėpiningumą. Magiškos, šiurpios erdvės šalia realaus pasaulio, ypač Karaliaus keliai su tais laiptais ir tiltais priminė Piranesi ir labiausiai patiko.
bendrai gal labiausiai patiko vienas smulkus elementas pačioje pradžioje: akmenys katedroje atgyja ir ima kalbėti. Vienas skundžiasi įsiveržėliais, kurie nusiaubė katedrą, o po šimto metų vėl atvarė ir vėl nusiaubė - nes akmuo nesupranta, kad žmonės negyvena šimtų metų, ir mano, jog įsiveržėliai buvo tie patys.
Jei norit fainos fantasy knygos, kuri nebūtų seksistinė ir homofobiška, jei (kaip šiuo atveju nutiko man) sergat ir norit be pastangų pasinerti į istoJei norit fainos fantasy knygos, kuri nebūtų seksistinė ir homofobiška, jei (kaip šiuo atveju nutiko man) sergat ir norit be pastangų pasinerti į istoriją, kuri būtų kiek epiška, kiek žiauri, bet visumoj apie meilę ir rūpestį (ar jo trūkumą), tai šita knyga kaip tik.
Mačiau, kad reviewsuose žmonės rašo, jog čia mind-blowing ir kad nieko panašaus niekada neskaitė, tai sakyčiau, kad gal turbūt skaitėt. Na, yra folk elementų, "šiais laikais" vykstanti istorijos dalis pasakojama antruoju asmeniu, kas visai kūrybinga, bet nepasakyčiau, kad sulaužo visus žanro kanonus. (pastaba iš šono - antras asmuo gerai veikia pasakojime, bet kam PADĖKAS rašyti antruoju asmeniu?? Tipo "Tu nori padėkoti visiems, prisidėjusiems prie šios knygos, leidėjams tam ir tam...". CRINGE!)
Įdomiai sutapo, kad prieš tai kaip tik skaičiau mokslo populiarinimo knygą apie mėnulį (tą actual mėnulį danguje), o čia viena iš veikėjų yra Mėnulis, kuri turi nugalėti savo sūnus. Praeitis ir "dabartis" sukabintos per eponiminę ietį, kas veikia visai fainai, bet ta ietis buvo taip užhaipinta, kad finale man pasirodė, kad pačioje istorijoje nieko tokio ypatingo ji ir nepadarė. O šiaip, kaip minėjau, faina knyga!...more
The last (unmodified) human wakes up in a spacecraft and learns that 400 years ago other humans merged with an extremely powerful AI, that is now overThe last (unmodified) human wakes up in a spacecraft and learns that 400 years ago other humans merged with an extremely powerful AI, that is now overtaking alien worlds, setting up colonies (made of human tissue, gross) to produce even more modified humans, to take over even more alien worlds... Our protagonist finds himself allying with other (beautifully done) sentient aliens to fight the spread of this human/AI cancer.
Paprasta švari istorijos prielaida, sklandžiai sudėliotas siužetas, bet erzino šmaikštalas.
Įtariu, kad Pratchett gali būti iš tų autorių, kuriuos reikPaprasta švari istorijos prielaida, sklandžiai sudėliotas siužetas, bet erzino šmaikštalas.
Įtariu, kad Pratchett gali būti iš tų autorių, kuriuos reikia pradėti skaityti, kai tau -iolika ar dvidešimt keli, tada, įsivaizduoju, ir man būtų labai patikę. Dabar skaitant irgi visai patiko, nebuvo kažkas visiškai nepaprasto, bet skaniai susiskaitė, tikrai yra ko pasimokyti apie siužeto konstravimą, tik vietomis baisiai erzino stilius, toks jausmas, kad žmogus pasakoja istoriją, tada sako, "dabar bus pokštas!", pasako pokštą ir laukia tavo reakcijos, o tu šypsaisi, linkčioji ir sakai "taip, tai išties buvo pokštas!". Na, daug tokių šmaikštalų pridėta, kur nežinia, ką su jais daryti.
Bet sakau, greičiausiai tiesiog perskaičiau šią knygą per vėlai, o šiaip viskas ten gerai!...more
Gal ši knyga būtų labiau patikusi, jei nebūčiau skaičiusi pirmos trilogijoje (Black Leopard, Red Wolf), kuri man ŽIAURIAI patiko. Šioje viskas tvarkinGal ši knyga būtų labiau patikusi, jei nebūčiau skaičiusi pirmos trilogijoje (Black Leopard, Red Wolf), kuri man ŽIAURIAI patiko. Šioje viskas tvarkingai padaryta, nuoseklu, bet nėra pirmos knygos jėgos ir mitologijos turtingumo.
Naratyvas prasideda prieš pirmosios knygos naratyvą ir pasakojamas iš raganos Sogolon perspektyvos. Žinot tą siužeto struktūrą "stiprios moters patriarchaliniame pasaulyje genezė"? Tai čia tiksliai ta struktūra. Nors iš principo džiaugiuosi trendu daugiau pasakoti moterų istorijas, na bet kodėl, o, kodėl tai visada turi būti ta pati istorija?
Viskas kaip ir gerai, bet nusivylimas, lyginant su pirmąja knyga. ...more
Pas didingos imperijos (maždaug Song dinastijos Kinijos) valdovą atvyksta dar viena žmona iš barbariškos šiaurės (maždaug Mandžūrijos ar Sibiro). Ji rPas didingos imperijos (maždaug Song dinastijos Kinijos) valdovą atvyksta dar viena žmona iš barbariškos šiaurės (maždaug Mandžūrijos ar Sibiro). Ji reikalinga tik tam, kad pagimdytų palikuonį, o tada ištremiama prie dailaus ežero. Bet imperatorienė iš barbariškos šiaurės turi kitų planų.
Labai įtikinamas naratyvas, išlaikantis klasikinės kinų literatūros "flow", o kad tai yra fantasy, pasimato tik retsykiais ir neturi lemiamos reikšmės - pvz šiaurės žmonės naudoja kovinius mamutus, bet jie kažkur fone paminimi ir tiek. Imperija turi ne tik generolą, bet ir oro magą, bet ir tiek. nu ir dar yra šūdinas kalbantis kukutis
Istoriją atsiskleidžia senai imperatorienės tarnaitei kalbantis su jauna(/u) kleriku(/e), kuriai(/am) naudojamas singular "they". Iš pradžių kiek glumina, bet greitai apsipranti ir skamba visiškai natūraliai - plius atrodo logiška, kad atsiminti istorijas pasišventusi klerikija atsisakytų lyties. I, for one, welcome our new PC overlords.
Visai nesuprantu, kam į šitą dailią ir įtikinamą istoriją reikėjo įmesti kalbantį paukštį, kuris ten kartais mėto sąmojus. Ne visai kaip Šreko asilas, nu bet į tą pusę. KAM IŠVIS REIKĖJO TO KUKUČIO iš kažkokios kukučių dinastijos? Čia kaip daryti siaubo dramą apie namą, kuriame vaidenasi, ir įmesti ten vaiduokliuką Kasperą ar kaip jis ten. Gal kitose ciklo dalyse kukučiui numatytas svarbesnis vaidmuo, bet tikiuosi, kad ne.
Gražus ir neilgas atmosferinis / mitologinis skaitinys, jei kaip romanui ir trumpokas....more
Jaunas vyras gyvena pasaulyje, kurį sudaro vien tik milžiniškos salės su skulptūromis - apatiYES!!!! Pagaliau absoliučiai maloniai nustebinęs kūrinys!
Jaunas vyras gyvena pasaulyje, kurį sudaro vien tik milžiniškos salės su skulptūromis - apatiniame aukšte teliūškuoja vandenynas (kurio potvynius pasakotojas jau išmoko nuspėti), viršutinį aukštą užpildo debesys. Salės veriasi vienos į kitas ir niekada nesibaigia - pasakotojas su moksliniu užsidegimu ir vaikišku naivumu į dienoraštį užrašinėja savo pastebėjimus apie pasaulį.
Jis nėra visai vienas - keliose vietose guli žmogaus skeletai, kuriems pasakotojas atneša maisto ir vandens, o sutartu laiku susitinka su vyresniu ponu, kurį vadina "Kitas", ir pasakoja jam apie savo atradimus. Kitas stengiasi "atrakinti" pasaulyje slypinčią mįslę, kad įgautų mistinių galių, bet pasakotojas mano, kad pasaulis vertingas ir nuostabus pats savaime, o ne dėl to, kad slepia kažką, ką iš jo būtų galima išgauti. Kitas sako, kad protagonistas nežino, ką kalba, nes daug ką pamiršo, nes šita vieta priverčia tave pamiršti.
Na, ir kaip buvo galima tikėtis, pamiršti dalykai ilgainiui ima lįsti į paviršių.
Nuostabi atmosfera, kiek priminė Eco "Vakarykštės dienos salą". Nors šios knygos idėjos gyliu ir sudėtingumu neprilygsta Eco romanui, jos absoliučiai natūraliai skamba didingo sukurto pasaulio ir naivaus protagonisto fone. ...more
Aaa, koks geras! Tokia klasikinė sexy gotika su modernia idėja pabaigoje.
Viskas vyksta maždaug 50-aisiais, pagrindinė veikėja gyvena mieste, mėgsta eiAaa, koks geras! Tokia klasikinė sexy gotika su modernia idėja pabaigoje.
Viskas vyksta maždaug 50-aisiais, pagrindinė veikėja gyvena mieste, mėgsta eiti į vakarėlius, flirtuoti su bernais, nori studijuoti antropologiją, o gal kažką kita, dar nežino, bet žino, kad jau jai niekas nepaaiškins, ką daryti. Man kažkaip iškart patiko, kad va, pasirodo, galima padaryti šustrą simpatišką modernią personažę, o tuometinę moters padėtį reflektuoti kažkaip kitaip (šiuo atveju - per siužeto prielaidą, kuri yra galutiniame atskleidime, taigi nenoriu išspoilinti), užuot jai į lūpas dėjus dabartinės popkultūros žinutes.
Iš pusseserės, kuri yra ištekėjusi už kažkokio brito ir gyvena jo šeimos name) ateina creepy laiškas "Sienos turi balsus, aš negaliu ištrūkti, Noemi, padėk" ir protagonistė vyksta į tą labai labai creepy namą. Namas buvo didingas, bet dabar visur tyko pelėsis, pusseserė sėdi ir žiūri į sieną, "gydoma" tos šeimos daktaro, jos vyras brutaliai flirtuoja su protagoniste, o ir kiti šeimos nariai yra tiesiog klasikinis Vicorian siaubo personažų rinkinys, beje, visi siaubingai balti ir kartais šneka apie eugeniką. Yikes!
Iš pradžių galvojau, ar čia nebus toks biškį "Get Out" (filmas). Pirmi 40% knygos ėjosi gana lėtai, protagonistė sapnuoja fantastinius košmarus, šeimos nariai toliau būna creepy ir kažkaip švelniai pamažu aiškėja, kad jie nelabai nori jos išleisti iš to namo. O name ryškiai yra kažkas keista, oi kaip keista!
Žinoma, tai juk vaiduokliai, - sakysite, bet ne, ar bent jau ne visai. Būtent dėl to posūkio, kurio vėl nenoriu išspoilinti, knyga ir yra tokia šauni. Tikrai griebkit skaityti, ypač jei norit motyvacijos išvalyti virtuvėn įimetusį pelėsį.
P.s. vargšas uroboras, gyvavo sau Egipte maždaug kaip metų laikų kaitos simbolis, o dabar popkultūroje atsiranda tik ten, kur reikia parodyti, kad koks personažas ar sekta yra atvirai ir neginčytinai evil:((...more
Neradau, kad kas mokėtų kaip Strugatskiai kurti pasaulius - absoliučiai svetimus ir nesuprantamus, bet tuo pat metu tokius pažįstamus, tokius jau pažįNeradau, kad kas mokėtų kaip Strugatskiai kurti pasaulius - absoliučiai svetimus ir nesuprantamus, bet tuo pat metu tokius pažįstamus, tokius jau pažįstamus, kad net hiperrealistinius. Reikalą gadina "filosofija", kuri gal yra nuoširdi, bet daugiau nieko. Ai, ir dialogai puikūs, už ką ačiū ir vertėjams!
Krūva žmonių gyvena "Eksperimento" pasaulyje, kurį iš vienos pusės supa siena, iš kitos - bedugnė, saulė įjungiama ir išjungiama tam tikromis valandomis, o dar kiekvienas turi tokį tik sau pačiam matomą dalbajobą "Auklėtoją". Auklėtojas gražiai su tavimi kalba, pritaria visiems tavo pasirinkimams, net akivaizdžiai blogiems, bet nieko apie eksperimentą negali atskleisti, kitaip nesigaus. "Kodėl pas mus viskas blogai, šiukšlių konteineriai kiauri, prie parduotuvės eilės, o mieste siaučia beždžionių gaujos?" - sakai tu. Auklėtojas šypsosi tokia budistine šypsena ir sako, eksperimentas toks.
Tai, kaip turbūt nesunkiai supratote, tai yra apie Sovietų sąjungą. Bet ne tik!
Yra nepaprastai tikroviškos išgertuvių scenos, yra namas, kuris atsiranda įvairiose vietose, o į jį įėję dažniausiai nebegrįžta. Kiekvienas personažas kažkuo atgrasus, pagrindinis veikėjas - durnius (visi jam taip ir sako, "nu ir durnius tu"), kitas - fiziškai nemalonus, trečias - nacis ir t.t. Tik moterų nedaug ir jos visos yra... "paleistuvės". Toks tad charakterio bruožas.
Tai kas gi yra tas Eksperimentas (Eksperimentas pasakojimo viduje, ne Eksperimentas kaip Sovietų sąjungos metafora)? Vienas sako, kad čia ateiviai nusivežę į kitą planetą studijuoja žmonių elgesį, idant paskui galėtų užgrobti Žemę. Kitas sako, ne, čia Žemėje padaryta, o eksperimentatoriai - gal iš ateities? Trečiam visiškai aišku, kad čia yra Pragaras, ir tai tik pirmasis ratas. Ketvirtas sako, Eksperimentatoriai jau patys seniai nebežino, kas čia vyksta, ir nebesusitvarko.
Mūsų draugai durnius rusas ir fiziškai nemalonus smalsus žydas (atsiprašau, nu bet jie maždaug taip ir apibūdinti) išvyksta į ekspediciją šiaurėn. Ar jie ten suras atsakymus? Manau, labai neišspoilinsiu, jei pasakysiu, kad NE, tiesiog leisis vis labiau ir labiau į pokalbius apie gyvenimo prasmę ir idealios visuomenės santvarkos neįmanomybę, kol...
Dabar jau išspoilinsiu, bet parašysiu, ką manau apie pabaigą ir romano prielaidą - vien tam, kad gal kam bus įdomu pasižiūrėti, o gal kas nepatingės papasakoti savo versiją? Tai dabar SPOOOIIILLERRIISS: (view spoiler)[Mūsų du draugu eina ir eina į Šiaurę, mąsto ir mąsto, rusas prisimena, kaip sunku buvo per Leningrado blokadą, tada tai tikrai nesimatė prasmės, o Eksperimente, galvojo iš pradžių, kad prasmė tas, paskui - kad anas, dabar patyrė dar vieną supratimo levelį etc. Galiausiai pamato savo antrininką, šauna į jį, ir... atsičiuchina Leningrade, bute, girdėdamas Auklėtojo balsą "na, štai, pirmąjį ratą jūs jau perėjote". Taaaaiii ar tik nebus Eksperimentas - jo, to pagrindinio veikėjo, mintinis eksperimentas, sėdint Leningrade blokados metu, nematant prasmės ir siekiant išbandyti įvairius jos kūrimo būdus įvairiose visuomenėse? Vieną kažkokį atsakymą suradęs, jis žino, kad klausimų ir tokių akistatų su sąžine ateityje bus dar daug. O ką manote jūs? (hide spoiler)]...more
Lengviau skaitoma (dėl to nebūtinai paprastesnė) Marlon James knyga negu kitos, bet to pakanka, kad įmestų į tokį karštligišką pasaulį, kur gimsta verLengviau skaitoma (dėl to nebūtinai paprastesnė) Marlon James knyga negu kitos, bet to pakanka, kad įmestų į tokį karštligišką pasaulį, kur gimsta veršiukai atbulai apsuktom galvom, naujas "apaštalas" užvaldo miestelį ir daveda jo gyventojus iki visokių žiaurybių, be to, tiek jis, tiek išvarytas girtuoklis pastorius geba daryti stebuklus, gal dėl dangiškos, gal dėl demoniškos įtakos, bet esmė ne tai, o sifilis.
Dar labiau negu worlbuildingu žaviuosi Marlon James gebėjimu kažkaip kokybiškai išrišti pasakojimą - gale visa ta susukta situacija nelieka kaboti, pasidaro aišku, ir kaip visa tai prasidėjo, ir kaip baigėsi - ir viskas išvengiant primityvumo. Žodžiu, jei norite tamsių stebuklų, sex and violence, čia pati ta knyga. ...more
Maniau, kad čia bus trileris (o taip ir parašyta ant galinio viršelio), o pasirodo, čia... EROTINIS! MISTINIS! NESĄMON... trileris. Toliau gal parašysManiau, kad čia bus trileris (o taip ir parašyta ant galinio viršelio), o pasirodo, čia... EROTINIS! MISTINIS! NESĄMON... trileris. Toliau gal parašysiu kažkiek spoilerių, bet net nežinau, kas čia yra spoileris šioje knygoje, o kas ne, bet, kita vertus, gal gerai žinoti, ko tikėtis.
Gerai, pagrindinė veikėja išsinuomoja paslaptingą KAPITONO BRODŽIO namą, ir jame jaučiasi stebima, kažką kažką, be to, ji turi Paslaptį, kuri yra visiškai neįdomi, kaip ir pati veikėja. Na, bet prasidėjo knyga visai nieko, aš nieko prieš truputį mistikos, ypač jei gerai kuriama atmosfera, jau vien su jausmu, kad esi stebimas, gali važiuoti pusę knygos. Bet kas gi ją ten stebi, jei ne prieš 150 m. miręs pupulis Kapitonas Brodis, ir netrukus mūsų herojė pradeda gauti GOOD GHOST DICK!
Turbūt įmanoma parašyti erotiką taip, kad būtų nejuokinga ir gal net sexy, bet nežinau, kas galėtų kažkaip rimtai susijaudinti skaitydamas šią knygą. Pirmiausia, tai įdomu, kaip prieš pusšimtį metų miręs kapitonas galėjo perskaityti "50 pilkų atspalvių", bet ryškiai kažkaip perskaitė ir vedasi mūsų heroję į "malonumų kambarį", kur ją ten visaip tvatija
Kai atsisuku, paaiškėja, kad jis gniaužia nublizgintą medinę policininko lazdą. - <...> Čia pažintinė mokymo priemonė, tokia siaura, kad tinka skaistuolei ankščiausiu šakumu. - Jis nužvelgia mane. - Bet tu nesi skaisti.
"ankščiausiu šakumu"!!! What!!! Turbūt numirčiau iš juoko, jei išgirsčiau rimtu balsu sakomą frazę "ankščiausias šakumas", vaiduoklis ar nevaiduoklis taip sakytų.
Bet herojė nemiršta iš juoko, jai ok, jinai labai susijaudinusi yra, štai vieną rytą apžiūri save prieš veidrodį, bet ant kūno nelikę jokių audringos nakties su Kapitonu Brodžiu paliktų žymių, tik...Tarp kojų išsiskyrusi "drėgmė", o gal tai... EKTOPLAZMA!! :DDD
Paskui vienu metu knygoje pasidarė netgi visai įdomu, nes kilo įtarimas, kad gal kapitonas Brodis (blemba, negaliu, ir tas vardas jo koks juokingas) yra ne geranoriškas vaiduoklis, o... siaubingas DEMONAS! Kas nutiko buvusioms šio namo gyventojoms? Kokią baidyklė buvo įsisukusi į kažkokius kitus namus? Ar herojė pajėgs nusimauti nuo to ektoplazmos pimpalo ir pabėgti iš grėsmę keliančio namo?
Paskui šita linija visai užmirštama ir vystoma kita, tarsi ir trilerio linija, bet ji atsiranda taip vėlai ir lieka tokia neišbaigta, kad net skaudu. Viskas baigiasi kažkaip nei šiaip, nei taip. "O gal aš viską išsigalvojau?" - svarsto herojė, ir net man, mėgstančiai racionalius paaiškinimus, nervas ima - privertė mus skaityti pusę knygos apie ektoplazmą šakume, o dabar "išsigalvojo" ji matai. Tuoj aš tau išsigalvosiu!...more
Čia biškį kaip "Petro imperatorė", tik geriau, nes GOBLINAI ir ELFAI! Šiaip nesu didelė gerbėja knygų apie "dvaro intrigas" ir pan., bet fantasy aplinČia biškį kaip "Petro imperatorė", tik geriau, nes GOBLINAI ir ELFAI! Šiaip nesu didelė gerbėja knygų apie "dvaro intrigas" ir pan., bet fantasy aplinka paverčia set-up'ą ne tik kad priimtinu, bet dargi ir labai įdomiu. Keli reviews minėjo, kad sunku buvo irtis per tuos visus vardus ir titulus, bet man kaip tik patiko - tada tikrai jaučiasi, kad patekai į kitą pasaulį su socialinėm kastom ir sava filologija, tas lengvas pasimetimas tik prideda atmosferos.
Trumpai tariant, žuvus elfų imperatoriui su paveldėtojais, imperatorium tampa toks beveik užmirštas ir į kažkokį užkampį nukištas jo sūnus - pusiau goblinas. Jaunasis imperatorius patenka į tą dvarą su sudėtingais reikalavimais, ritualais, intrigomis ir pan., ir skinasi per jį kelią būdamas tiesiog geras žmogus, t.y. goblinas.
Tai yra faina, feel-good knyga, bet gal man tas gale kiek ir užkliuvo. Kritinė dimensija atsiranda tik tarpasmeniniuose santykiuose, o absoliutinės monarchijos sistema - prieš kurią, beje, netgi bandomas vykdyti maištas - lieka beveik nekritikuojama. Maždaug, svarbu būti geru žmogumi, ir galiausiai viskas bus gerai ir tau, ir valstybei. Ant galo net buvau kiek pasipiktinusi, kad "čia yra elFŲ IMPERIalistiNĖ PROPAGANDA!", bet paskui apsiraminau, gi fantasy knyga, skirta jauniems ir seniems, o ne Žižeko paskaita.
Ai, be to, čia steam-punk elfai, tiesiog kad žinotumėt:))
Prisiminiau kitą (ne fantasy) knygą su panašia prielaida, kuri man labai patiko - Je Suis L'empereur De Chine, irgi labai rekomenduoju....more
Visai įdomi prielaida (univero "societies" įsikūrę ant kažkokių magijos mazgų praktikuoja ritualus, o mergina, kuri Gal bus spoilerių, bet tik lengvų:
Visai įdomi prielaida (univero "societies" įsikūrę ant kažkokių magijos mazgų praktikuoja ritualus, o mergina, kuri mato vaiduoklius, įdarbinta saugoti tuos ritualus nuo vaiduoklių), gera intriga (paslaptingos žmogžudystės, dingimai, viskas gale šauniai susisieja), bet ko gi šiai knygai trūksta, ar, greičiau, ko joje per daug?
Man atrodo, du dalykai: 1) Perkrauta pagrindinė veikėja; 2) Pertekliniai aprašymai.
Dabar plačiau:
1) Atrodo, jau taip stengtasi padaryti pagrindinę veikėją įdomią ir nevienaplanę, jau taip stengtasi, kad galiausiai persistengta, ir skaitytojui (t.y. man, gal kitiems ne) jinai pradeda geriausiu atveju neberūpėti, o blogiausiu - užknisti. Jinai ir Haris Poteris, ir Lisbeth Salander, ir nepritapėlė, ir dėl to parinasi, ir žiauriai kieta, nes augo in the streets, ir vaikystės trauma [Trigger warning + spoiler: (view spoiler)[ Ghost rape! :O (hide spoiler)]], ir Tamsi Paslaptis (view spoiler)[ ją rado be sąmonės tarp krūvos nužudytų žmonių, HM KAŽIN KOKIA TA TAMSI PASLAPTIS GALĖTŲ BŪTI (hide spoiler)], ir nepaprasta galia, ir aukšta moralė, ir, hm, kokį čia dar kabliuką užmesti, kad būtų iš ko padaryti big revelation kitose serijos knygose?... Gal kažką su šeima... Žinau, how about (view spoiler)[DINGĘS TĖVAS, kurio ji niekada nebuvo sutikusi!!! (hide spoiler)]
Gal ta charakteristikų mišrainė nebūtų taip blogai, fantasy kūrinys gi, bet kas pablogino situaciją...
2) Būna patarimai pradedantiems rašytojams "parodyti, užuot papasakojus", nežinau, ką tiksliai tai reiškia, bet atrodo, kad kažkas tokio vyksta šitoj knygoj. Gal pasakojama užuot rodžius, gal rodoma, bet labai jau prikišamai, gal tiesiog yra kažkokių perteklinių pasikartojimų, bet neretai norisi šaukti į knygą: "GERAI GERAI, SUPRATOM, jinai nepritampa tam univere!" arba "Ačiū, kad dar kartą priminėt, kad šitas džentelmenas yra džentelmenas, WE GET IT", arba "Wow, kai ji supyksta ir išsilieja, tada gerai jaučiasi, neįtikėtina!", pastarajam pastiprinti dar buvo naudojama kažkokia durna gyvatės metaforika, kuri dar ir buvo susieta su jos tatuiruotėm, net nekomentuosiu, nes stačiai gėda.
Dabar atrodo, kad man visai nepatiko ta knyga, kas yra netiesa, man ji visai patiko, ir ta dark magija, ir detektyvinė intriga, ir sprendimas tikrai netikėtas, ten paskutiniam ar priešpaskutiniam skyrelyje tiesiog nušvitau. Visomoj tikrai skaniai susivalgė visa knyga, bet daugiau iš šios serijos neskaitysiu (view spoiler)[nebent būtų įdomu, tai kas tas tėvas galų gale, bet nėra (hide spoiler)].
Tai nėra bloga knyga, bet nėra ir labai gera knyga, nuoširdžiai nesuprantu, kokios jos savybės lėmė, kad ši knyga laimėjo "Goodreads Choice Award", gal kas žinot, tai pasakykit....more
Gerai parašytas trumpas kūrinys su gražia (pamokančia?) idėja. Tai nežinau, gal kad trumpas ir nebuvo daug vietos išvystyti siužetą ar pasaulį, gal kadGerai parašytas trumpas kūrinys su gražia (pamokančia?) idėja. Tai nežinau, gal kad trumpas ir nebuvo daug vietos išvystyti siužetą ar pasaulį, gal kad ta idėja tokia graži ir teisinga, manęs kažkaip neužkabino. Parašyta gerai, idėjoms pritariu, o to esminio kabliuko nėra. Bet galėtų duoti mokyklose skaityti kaip privalomą literatūrą, man atrodo, būtų win-win....more
Loading...
