juo
Įvardis
[taisyti]juo (syn.: anuo) - asm. įvrd. kalbant apie vyriškosios giminės trečiąjį asmenį: Aš juo pasitikiu.
Vertimai
[taisyti] juo: įvardis
.svg){kind=small}
Prieveiksmis
[taisyti]juo - tuo labiau, ypač: Kai nieko nededi ant danties, juo skauda.
Vertimai
[taisyti] juo: įvardis
Jungtukas
[taisyti]juo - kuo (paprastai vartojamas su atliepiamuoju žodeliu juo ar tuo, žymint gretinamųjų reiškinių ar veiksmų priklausymą vienas nuo kito): Juo daugiau, juo geriau. Juo katę glostai, juo ji šiaušiasi. Juo greičiau, tuo geriau.
Vertimai
[taisyti] juo: įvardis
Dalelytė
[taisyti]juo - tuo (sustiprinimui žymėti): Juo geriau, kad jis ateis. Juo labiau.
Vertimai
[taisyti] juo: įvardis
Tarimas
[taisyti]- TFA: [juõ]
Jaustukas
[taisyti]- taip (lt) (nau.)
- Atsakant į ką nors teigiamai. Galima ir silpnoji, ir pastiprintoji formos (priklausomai nuo to, kaip siekiama pabrėžti atsakymą).
- –Angaba tu mildi mane?! –Juo!
- –Ar tu myli mane?! – Taip!
- –Angaba tu mildi mane?! –Juo!
- Atsakant į ką nors teigiamai. Galima ir silpnoji, ir pastiprintoji formos (priklausomai nuo to, kaip siekiama pabrėžti atsakymą).
| Žodžio „juo“ formos pagal stiprumą | |
|---|---|
| Silpnoji forma | Stiprioji forma |
| jo | juo |
Etimologija
[taisyti]Naujadaras. Jaustukas jo, su sustiprinta šaknimi (-o virtusi į -uo).