Valerijus Borzovas
 Valerijus Borzovas
| |||
|---|---|---|---|
| |||
| Pilnas vardas | Валерій Пилипович Борзов | ||
| Gimė | 1949 m. spalio 20 d. Sambiras, Lvovo sr.,  Ukrainos TSR
| ||
| Atstovauja (-vo) |  Sovietų Sąjunga
| ||
| Rungtys | sprintas | ||
| Asmeniniai rekordai | 100 m: 10,07 (1972) 200 m: 20,00 (1972) | ||
| Olimpinės žaidynės | |||
| Auksas 2 |
Sidabras 1 |
Bronza 2 |
Suma 5 |
| Europos lengvosios atletikos čempionatas | |||
| Auksas 4 |
Sidabras 1 |
Bronza 0 |
Suma 5 |
| Kiti titulai | Europos uždarų patalpų čempionas | ||
| World Athletics profilis: | [1] | ||
Valerijus Borzovas (ukr. Валерій Пилипович Борзов; g. 1949 m. spalio 20 d. Sambire, Lvovo srityje) – buvęs ukrainiečių lengvaatletis, sprinteris, atstovavęs Tarybų Sąjungos rinktinę, tapęs du kartus olimpiniu čempionu ir prizininku. Ukrainos visuomenės ir politikos veikėjas.
V. Borzovas buvo pirmasis ir vienintelis TSRS sprinteris, laimėjęs olimpinį auksą 100 m ir 200 m bėgimo rungtyse.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pradėjo treniruotis nuo 12 metų Naujosios Kachovkos sporto mokykloje. Treneriai greitai pastebėjo neeilinį jaunuolio talentą ir jam padėjo persikelti į sostinę Kijevą. Palyginti anksti pasiekė aukštų sportinių rezultatų.
1972 m. olimpinių žaidynių Miunchene uždarymo ceremonijoje buvo TSRS rinktinės vėliavnešiu.
1977 m. vedė keturiskart olimpinę čempionę gimnastę Liudmilą Turiščevą. Susilaukė dukters Tatjanos.
Baigęs sportinę karjerą, dirbo vadovaujantį politinį darbą Ukrainos TSR komjaunimo struktūrose, nuo 1980 m. buvo komjaunimo Centro komiteto sekretorius.
1987 m. išrinktas Europos lengvosios atletikos asociacijos tarybos nariu.
1990–1997 m. vienu metu buvo Ukrainos jaunimo ir sporto ministras ir Ukrainos tautinio olimpinio komiteto prezidentas (šį postą paliko 1998 m.).
Nuo 1994 m. – Tarptautinio olimpinio komiteto narys.
1996–2012 m. – Ukrainos lengvosios atletikos federacijos prezidentas.
1998–2002 m. – Ukrainos liaudies deputatas, 3–jo šaukimo Rados sporto, turizmo ir jaunimo politikos komiteto pirmininkas. 2002 m. vėl išrinktas į 4–ojo šaukimo Radą. Nuo 2003 m. – Ukrainos socialdemokratų partijos narys.
Olimpinio bėgiko V. Borzovo nuotrauka buvo įrašyta į auksinę plokštelę, iškeliavusią į kosmosą su „Voyager“ erdvėlaiviu.[1]
Sporto pasiekimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | Varžybos | Miestas | Vieta | Rungtis | Rezultatas | Data |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1969 | Europos čempionatas | Аtėnai | I | 100 m | 10,49 | Rugsėjo 17 |
| II | 4×100 m | 39,40 | Rugsėjo 20 | |||
| 1971 | Europos čempionatas | Helsinkis | I | 100 м | 10,27 | Rugpjūčio 11 |
| I | 200 m | 20,31 | Rugpjūčio 13 | |||
| 1972 | Vasaros olimpinės žaidynės | Miunchenas | I | 100 m | 10,14 | Rugsėjo 1 |
| I | 200 m | 20,00 | Rugsėjo 4 | |||
| II | 4×100 m | 38,50 | Rugsėjo 10 | |||
| 1974 | Europos čempionatas | Roma | I | 100 m | 10,27 | Rugsėjo 3 |
| 4 | 4 × 100 m | 39,03 | Rugsėjo 8 | |||
| 1976 | Vasaros olimpinės žaidynės | Monrealis | III | 100 m | 10,14 | Liepos 24 |
| III | 4 × 100 m | 38,78 | Liepos 31 | |||
| 1978 | Europos čempionatas | Praha | 8 | 100 m | 10,55 | Rugpjūčio 30 |
Daugkartinis Europos uždarų patalpų čempionas: 1970, 1971 – 60 m, 1972 – 50 m, 1974–1977 – 60 m.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- V. Borzovas IAAF svetainėje
- V. Borzovo biografija (britannica.com)
- Валерий Борзов: великий спринтер Archyvuota kopija 2018-10-09 iš Wayback Machine projekto.
| |||||
| |||||
