Tuviai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tuviai
Tuvių muzikantai
Gyventojų skaičius	~280 000
Populiacija šalyse	Rusija: 243 442 Mongolija: 31 823 Kinija: 4000
Kalba (-os)	tuvių, rusų, mongolų
Religijos	šamanizmas, Tibeto budizmas
Giminingos etninės grupės	sojotai, tofalarai, chakasai, mongolai

Tuviai (sav. тывалар) – tiurkų tauta, gyvenanti pietų Sibire, daugiausia Sajanų ir Altajaus kalnuose. Dauguma tuvių gyvena Rusijai priklausančioje Tuvoje (235 313), taip pat Krasnojarsko krašte (1492), Novosibirsko srityje (526). Dar 4000 tuvių gyvena Kinijoje (daugiausia Altajaus miesto apylinkėse), bei 31 823 Mongolijoje (tiesa, didžioji dalis jų save laiko urianchajais). Tuviai kalba tiurkų kalbų šeimai priklausančia tuvių kalba. Tuviai rasiškai yra mongolidai.

Tuviai skirstosi į vakarų tuvius ir tuvius-todžinus. Pastarieji sudaro tik 5 % tuvių ir gyvena šiaurės rytų Tuvoje (Todžos kožune). Tuviams giminingi Buriatijoje gyvenantys sojotai (Okos tuviai).

Istorija

Tuvių tauta ėmė formuotis iš tiurkų genčių, ne v��liau nei I tūkstantmečio viduryje atsikrausčiusių į Sajanų ir Altajaus priekalnes. Jos čia sumišo su vietinėmis Jenisiejaus, samojedų tautomis, galbūt ir su skitais. Tuviai III a. atsidūrė Šiongnu valstybės sudėtyje ir siejami su kinų šaltiniuose minimu etnonimu Dubo. Nuo VI a. tuviai pateko į tiurkų genčių kaganatus (gioktiurkų, uigūrų, kirgizų). Uigūrų kaganato laikais Tuvoje, Tere Cholo ežere buvo pastatyta Por Bažyno tvirtovė. 1207 m. tuviai buvo užkariauti mongolų ir jų valdyti iki XVII a., dėl to patyrė ryškią mongolizaciją. Mongolai tuvius įvardijo kaip urianchajus. Nuo XVIII a. iki 1911 m. Tuvą valdė kinų Čingų dinastija. XX a. pr. ėmė formuotis šiuolaikinė tuvių tauta, 1914 m. Tuva prijungta prie Rusijos, 1921–1944 m. turėjo marionetinę Tanu Tuvos valstybę.

Kultūra

Tradiciškai tuviai vertėsi klajokline gyvulininkyste, ganė avis, ožkas, galvijus, kupranugarius, jakus, šiaurės elnius. Gyvendavo jurtose arba beržo žieve dengtuose čiumuose. Tradicinė tuvių religija yra tiurkų šamanizmas (tengrizmas), iš mongolų yra perėmę Tibeto budizmą. Dažnai pasitaiko religinis sinkretizmas, kai abi religijos praktikuojamos drauge. Tuviai išlaikę savitą muzikinį paveldą – gerklinį dainavimą (chomėjų). Jo pagalba pasakojami epai, legendos.

Tuvių šamanas
Tuvių žirgų lenktynės
Tuvių jurta