Simpoziumas (antika)

Panašias reikšmes žr. čia

Simpoziumas (lot. symposium, gr. symposion 'puota') – antikinė puota su muzika, pramogomis, žaidimais, pokalbiais. Simposiumai buvo neatsiejama gyvenimo dalis, socialinis reiškinys senovės Graikijoje ir Romoje. Simpoziumai buvo savotiška vyrų laisvalaikio praleidimo forma, lydima įvairių ritualų, pradedant rankų apsiplovimu, apsišlakstymu kvapniaisiais aliejais ir baigiant audringomis linksmybėmis. Šių renginių organizavimas buvo lydimas tam tikrų tradicijų ir taisyklių. Jie vykdavo pažymėti svarbesniems to meto įvykiams, atletų, poetų pasiekimams. Savo filosofiniuose tekstuose apie tai rašė Sokratas, Platonas, Ksenofontas. Ši tema minima ir to meto literatūroje, ir plačiai pavaizduota mene. Senovės Romoje panašios puotos dar vadintos konviviumais.

Simpoziumų dalyviai papuošdavo ne tik savo kūnus, bet ir įmantrius vyno indus, kurie skendėjo gėlių vainikuose. Ištikimybę dievui Dionizui liudijo puošnūs balti ir raudoni aprangos elementai. Pirmasis gurkšnis iš taurės, leidžiamos renginio dalyviams ratu, buvo skiriamas gerųjų dvasių garbei. Dievams buvo skirtas ir iš taurių gausiai šlakstomas vynas, palydint fleitų garsams ir skambant iškilmingoms giesmėms šlovinti Apolonui. Vyno pilstymas ir puotaujančiųjų aptarnavimas buvo patikimas nesubrendusiems jaunuoliams. Abiejų lyčių kviestiniai muzikos, giesmių, akrobatikos atlikėjai kaip įmanydami linksmino šeimininkus ir svečius. Anot Ksenofonto, simpoziumuose taip pat plačiai buvo pristatomi žaidimai, vaidinimai, sakomos kalbos, vyko oratorių ir kiti įvairūs konkursai.

Į simpoziumus buvo pakviečiamos heteros. Puotoms vesti buvo išrenkami jų prižiūrėtojai, kurie stebėjo tvarką, parinkdavo pokalbių temas, palydėdavo pavargusius svečius iki jų namų.