San Luisas (Brazilija)
San Luisas port. São Luís | |
---|---|
San Luiso senamiestis | |
Laiko juosta: (UTC-3) | |
Valstybė | Brazilija |
Regionas | Brazilijos Šiaurės rytų regionas |
Valstija | Maranjaunas |
Įkūrimo data | 1612 m. |
Gyventojų | 1 054 010 |
Altitudė | 4 m |
Vikiteka | San Luisas |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 821 |
San Luisas (port. São Luís) – miestas šiaurės rytų Brazilijoje; Maranjauno valstijos sostinė. Išsidėstęs San Luiso saloje, esančioje San Markoso įlankoje, priešais Mearino, Itapikuru ir Pindarės upių suformuotą estuariją. Mieste 2021 m. gyveno >1 mln. gyventojų, o metropolinėje zonoje – 1,227 mln. (16 pagal dydį metropolinė zona Brazilijoje).
Savivaldybės plotas – 834,8 km², gyventojų skaičius – 1 115 932 (iš jų 1 054 010 mieste, 2021 m.).[1]
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]San Luisą aptarnauja tarptautinis Marešal Kunja Mašado oro uostas. Yra du jūrų uostai, per kuriuos eksportuojama geležies rūda, palmių aliejus, riešutai, medvilnė, vaškas. Svarbus metalurgijos pramonės centras, maisto, tekstilės pramonė.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mieste veikia keletas universitetų ir aukštųjų mokyklų:
- Maranjano federalinis universitetas
- Maranjano valstijos universitetas
- Mokslų ir technologijų federalinis institutas
- San Luiso fakultetas
- ir kt.
San Luise yra išlikęs kolonijinis, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 1997 m. įtrauktas senamiestis. Gausu šokių, tradicinės muzikos mokyklų, kultūrinių centrų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senovėje dabartinio San Luiso vietoje buvo tupinambų kaimelis. 1612 m. čia pirmieji iš europiečių išsilaipino prancūzai ir įkūrė fortą, kurį pavadino karaliaus Liudviko IX Šventojo garbei. Tačiau prancūzai čia įsitvirtinti nesugebėjo, nes jau 1615 m. Jerônimo de Albuquerque vadovaujami portugalai miestą užėmė. 1641–1645 m. San Luisas priklausė olandams, tačiau dėl problemų kitose Brazilijos kolonijose savo tvarkos neįvedė. 1677 m. San Luise įkurta vyskupija. Miestas tapo Grano-Paros ir Maranjano teritorijos centru ir rėmėsi daugiausia plantacine žemdirbyste. XIX a. vid. miestas suklestėjo dėl medvilnės bumo.