San Luisas (Brazilija)

San Luisas port. São Luís
San Luiso senamiestis
San Luisas 2°35′0″ p. pl. 44°18′0″ v. ilg. / 2.58333°š. pl. 44.30000°r. ilg. / 2.58333; 44.30000 (San Luisas (Brazilija))
Laiko juosta: (UTC-3)
Valstybė	Brazilija
Regionas	Brazilijos Šiaurės rytų regionas
Valstija	Maranjaunas
Įkūrimo data	1612 m.
Gyventojų (2021)	1 054 010
Altitudė	4 m
Vikiteka	San Luisas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 821

San Luisas (port. São Luís) – miestas šiaurės rytų Brazilijoje; Maranjauno valstijos sostinė. Išsidėstęs San Luiso saloje, esančioje San Markoso įlankoje, priešais Mearino, Itapikuru ir Pindarės upių suformuotą estuariją. Mieste 2021 m. gyveno >1 mln. gyventojų, o metropolinėje zonoje – 1,227 mln. (16 pagal dydį metropolinė zona Brazilijoje).

Savivaldybės plotas – 834,8 km², gyventojų skaičius – 1 115 932 (iš jų 1 054 010 mieste, 2021 m.).^[1]

San Luisą aptarnauja tarptautinis Marešal Kunja Mašado oro uostas. Yra du jūrų uostai, per kuriuos eksportuojama geležies rūda, palmių aliejus, riešutai, medvilnė, vaškas. Svarbus metalurgijos pramonės centras, maisto, tekstilės pramonė.

Mieste veikia keletas universitetų ir aukštųjų mokyklų:

• Maranjano federalinis universitetas
• Maranjano valstijos universitetas
• Mokslų ir technologijų federalinis institutas
• San Luiso fakultetas
• ir kt.

San Luise yra išlikęs kolonijinis, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 1997 m. įtrauktas senamiestis. Gausu šokių, tradicinės muzikos mokyklų, kultūrinių centrų.

Senovėje dabartinio San Luiso vietoje buvo tupinambų kaimelis. 1612 m. čia pirmieji iš europiečių išsilaipino prancūzai ir įkūrė fortą, kurį pavadino karaliaus Liudviko IX Šventojo garbei. Tačiau prancūzai čia įsitvirtinti nesugebėjo, nes jau 1615 m. Jerônimo de Albuquerque vadovaujami portugalai miestą užėmė. 1641–1645 m. San Luisas priklausė olandams, tačiau dėl problemų kitose Brazilijos kolonijose savo tvarkos neįvedė. 1677 m. San Luise įkurta vyskupija. Miestas tapo Grano-Paros ir Maranjano teritorijos centru ir rėmėsi daugiausia plantacine žemdirbyste. XIX a. vid. miestas suklestėjo dėl medvilnės bumo.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Brazilijoje Vidurio vakarai Brazilija (1981) · Pantanalio apsaugos sritis (2000) · Serado saugomos teritorijos: Šapada dos Veadeiroso nacionalinis parkas ir Emaso nacionalinis parkas (2001) · Gojaso miesto istorinis centras (2001) Pietūs Jėzuitų gvaranių redukcijos: San Migel das Misionesas (1983-1984) · Igvasu nacionalinis parkas (1986) Pietryčiai Oro Preto istorinis miestas (1980) · Kongonjaso Gerojo Jėzaus šventykla (1985) · Atlanto miškų pietryčių rezervatai (1999) · Atradimų kranto Atlanto miškų rezervatai (1999) · Diamantinos miesto istorinis centras (1999) · Rio de Žaneiras (2012) · Pampulijos modernistinis ansamblis (2016) · Valongo prieplauka (2017) · Parati ir Grandės sala (2019) · Roberto Burle Marx vieta (2021) Šiaurės rytai Olindos miesto istorinis centras (1982) · Bahijos Salvadoro istorinis centras (1985) · Sera da Kapivaros nacionalinis parkas (1991) · San Luiso istorinis centras (1997) · Brazilijos Atlanto salos: Fernando de Noronija ir Rokos atolas (2001) · Šv. Pranciškaus aikštė San Kristovano mieste (2010) · Lensois Maranjenseso nacionalinis parkas (2024) Šiaurė Centrinės Amazonijos apsaugos kompleksas (2000) Nematerialusis Žodiniai ir grafiniai vajampių išsireiškimai (2008) · Samba de Roda Rekonkavo vietovėje, Bahia (2008) · Jaokva, Enawene Nawe žmonių ritualas, skirtas palaikyti socialinę ir kosminę tvarką (2011) · Nacionalinės nematerialaus paveldo programos projektai (2011) · Fandango gyvasis muziejus (2011) · Frevo, teatro menai Resifės karnavale (2012) · Círio de Nazaré ritualas Belemo mieste (2013) · Kapoeira (2014) · Bumba meu boi kultūrinis kompleksas Maranjone (2019)