Robertas II

Robertas II
Normandijos kunigaikštis

Robertas II XIX a. paveiksle
Normandų dinastija
Gimė	1051 m. Normandija, Prancūzija
Mirė	1134 m. vasario 3 d. (~83 metai) Kardifo pilis, Velsas
Tėvai	Vilhelmas I Užkariautojas, Matilda Flandrietė
Sutuoktinis (-ė)	Sibilė Konversanietė
Vaikai	Viljamas Klitonas
Normandijos kunigaikštis
Valdė	1087 m. rugsėjo 9 d. – 1106 m. (~19 metų)
Pirmtakas	Vilhelmas I Užkariautojas
Įpėdinis	Henrikas I

Vikiteka	Robertas II

Robertas II, dėl nedidelio ūgio pramintas Robertu Trumpakelniu (angl. Robert Curthose, pranc. Robert Courteheuse; apie 1051 m. Normandijoje – 1134 m. vasario 3 d. Kardife, Velse) – Normandijos kunigaikštis (nuo 1087 iki 1106 m.), buvęs silpnu ir nekompetentingu valdovu, kurio prastą hercogystės administravimą iš dalies išpirko jo svarus indėlis į Pirmąjį kryžiaus žygį (1096–1099).

Anglijos karaliaus Vilhelmo I Užkariautojo (1027–1087) vyriausias sūnus Robertas dar vaikystėje buvo pripažintas kaip tėvo įpėdinis Normandijoje. Nepaisant to, jis du kartus buvo sukilęs prieš savo tėvą (1077–1078 ir apie 1082–1083 m.) ir buvęs ištremtas Italijoje, kol grįžo kaip kunigaikštis po savo tėvo mirties 1087 m. Jis buvo visiškai nepajėgus kontroliuoti savo maištingųjų vasalų ar sukurti Normandijoje centrinę valdžią.

1091 m. Roberto jaunesnysis brolis Anglijos karalius Viljamas II Rudasis (William II Rufus) įsiveržė į Normandiją ir privertė Robertą užleisti dvi grafystes. Viljamas vėl puolė 1094 m. Taika buvo pasiekta, kai Viljamui mainais už pinigus buvo grąžinta Normandijos kontrolė. Tuomet Robertas prisijungė prie pirmojo kryžiuočių žygio į Artimuosius Rytus. Užstatęs broliui hercogystę, pinigus išnaudojo suburti savo kariuomenei, su kuria prisijungė prie Flandrijos grafo Roberto II (1065–1111) ir Blua grafo Stiveno (1045–1102) kontingentų. Jis kovojo Dorilėjo (Dorylaeum) mūšyje (prie dab. Eskišechiro), buvo Jeruzalės užgrobimo 1099 m. dalyvis. Jo drąsus vadovavimas 1099 m. prisidėjo prie pergalės Aškelone.

Kai Roberto jauniausias brolis Henrikas I (1069–1135) paveldėjo Anglijos karaliaus sostą iš Viljamo Rudojo, Robertas tuo metu buvo Italijoje. Jis paskubėjo grįžti ir užpulti Angliją, tačiau nesėkmingai. Henrikas savo ruožtu įsiveržė į Normandiją (1105 ir 1106 m.). 1106 m. rugsėjo 28 d. Robertas buvo paimtas į nelaisvę Tenšbrė mūšyje (dab. Orno departamente). Likusią gyvenimo dalį praleido ir mirė įkalintas Kardifo pilies bokšte Velse. Palaidotas Glosterio katedroje Anglijoje.