Luca Giordano

Luka Džordanas it. Luca Giordano
Lukos Džordano „Autoportretas“ (1692)
Gimė	1634 m. spalio 18 d. Neapolis
Mirė	1705 m. sausio 3 d. (70 metų) Neapolis
Tautybė	Italas
Veikla	Dailininkas
Sritis	Barokas

Luka Džordanas (it. Luca Giordano; 1634 m. spalio 18 – 1705 m. sausio 3 d.) – italų baroko tapytojas, grafikas.^[1] M. K. Čiurlionio muziejaus rinkiniuose yra jo paveikslas „Šv. Jonas Krikštytojas“ (Mykolo Žilinsko dailės galerija).^[2]

Luka Džordanas gimė 1634 m. spalio 18 d. Neapolyje. Jo tėvas buvo vidutinio talento dailininkas Antonijus Džordanas. Jaunystėje Luka Džordanas mokėsi iš neapolitietiško meno pavyzdžių, kuriuose tuo metu dominavo karavadžizmas.^[3] Mokėsi pas Chosę de Riberą. 1652 m. Luka keliavo į Romą, Florenciją ir Veneciją. Buvo paveiktos Romos dailininkų, visų pirma Pjetro da Kortonos ir Anibalės Karačio, kūrybos. Taip pat susipažino su Venecijos dailės mokykla. Buvo paveiktas Rubenso dailės. Luka išvystė nuosavą dramatišką stilių, kuriame vienijo įvairių mokyklų įtakas. 1665 m. jis įstojo į Neapolio dailininkų gildiją. Tais pačiais metais vėl vyko į Florenciją, kur Medičiai ir vietos aukštuomenė užsakė dailės darbų. Po to dirbo Venecijoje. Grįžęs į Neapolį atliko didelio ploto freskų užsakymus Montekazino abatijoje 1677–78 m. (sunaikintos).

XVII a. pabaigoje Luka Džordanas buvo vienu geriausiai žinomų Italijos dailininkų. Dėl labai greito didelių plotų freskų atlikimo buvo pramintas Luca Fapresto (Luka greituoju). 1678–79 m. jis dekoravo Romos San Gregorio Armeno ir Santa Brigida bažnyčias. 1682 m. jis grįžo į Florenciją, kur Santa Maria del Carmine bažnyčioje ištapė Corsini koplyčios kupolą. 1682−1685 m. atliko tapybos ciklą Medičių rūmuose, kuris laikomas bene geriausiu Lukos kūryboje. Po to grįžo į Neapolį. 1692 m. Luka Džodanas pradėjo tarnauti Ispanijos karaliui Karoliui II. Ispanijoje Luka dekoravo Eskorialą, dirbo Casón del Buen Retiro Madride ir Toledo katedros zakristijoje.^[4] Atliko daug užsakymų vietos aukštuomenei ir bažnyčioms. Luka pasižymėjo talentingu kopijuotoju. Pasakojama, kad kartą Ispanijos karalius parodė Lukai vieną paveikslą ir paapgailestavo, kad tik tokį vieną teturi. Luka Džordanas paėmė ir greitai nutapė lygiai tokį patį.^[5]

Po Karolio II mirties 1702 m. Luka Džordanas grįžo į Neapolį, kur mirė 1705 m. sausio 3 d. Palaidotas Santa Brigida bažnyčioje. Savo milžiniškuose freskų darbuose Luka derino Pjetro da Kortonos didybę ir Paolo Veronezės dailės spalvų lengvumą. Patys vėliausi Lukos darbai Neapolyje rodo rokoko tendencijas.^[6] Tarp jų išskirtiniausiais laikomos freskos San Martino vienuolyne. Gyvenimo metu Luka buvo sukūręs keletą ofortų, tikriausiai dirbo su pastele. Sava kūryba Luka Džordanas įtakojo XVIII a. rokoko tapybą, pavyzdžiui, Džovanio Batistos Tjepolo freskas.

• 
  „Sukilusių angelų nuopolis“ (1660-65, Meno istorijos muziejus, Viena)
• 
  „Atgailaujanti Magdalena“ (1660-65, Prado muziejus, Madridas)
• 
  „Galatėjos triumfas“ (1675-77, Ermitažas, Sankt Peterburgas)
• 
  „Prozerpinos pagrobimas“ (1684-86, Mediči-Rikardi rūmai, Florencija)
• 
  „Adonio mirtis“ (1684-86, Mediči-Rikardi rūmai, Florencija)
• 
  „Piemenų pagarbinimas“ (1688, Luvras, Paryžius)
• 
  „Saliamono sapnas“ (1693, Prado muziejus, Madridas)
• 
  „Juditos triumfas“ (1703-04, San Martino muziejus, Neapolis)

Vikiteka: Luca Giordano – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• treccani.it
• Luca Giordano WGA tinklalapyje
• Luca Giordano Encyclopaedia Britannica tinklalapyje