Logudoro judikatas
it. Giudicato del Logudoro' Logudoro judikatas | ||||
nebėra | ||||
| ||||
Sostinė | Toresas, Ardara, Sasaris | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Susikuria Bizantijai praradus vakarinės Viduržemio jūros dalies kontrolę | ? m. | |||
- Suyra mirus judikei Adelasijai ir nepalikus įpėdinio | 1259 m. | |||
Logudoro judikatas, kitaip dar Toreso judikatas – vienas iš keturių (šiaurės vakarų) Sardinijos judikatų viduramžiais, egzistavęs X–XIII a. Šį judikatą sudarė 20 kuratorijų.
Kiti judikatai buvo Galuros judikatas (rytuose), Arborėjos judikatas (pietuose) ir Kaljario judikatas (pietryčiuose).
Logudoro judikatas buvo didžiausias ir seniausiai žinomas, taip pat pirmas užkariautas svetimšalių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]IX amžiuje arabai ir berberai tapo labai agresyvūs, sustiprėjo jų piratai, ir Bizantijos imperija ėmė nebesugebėti efektyviai apginti Sardiniją. Sardinijos provincijų teisėjai įgijo savarankiškos valdžios, jie ėmė rūpintis vietine gynyba. Sala liko padalinta į 4 teisėjų valdomas provincijas (judikatus).
Apie 900 m. teisėjų valdomos sritys tapo faktiškai nepriklausomomis valstybėmis, kurių kunigaikščiai buvo vadinami judikais (lot. judikes; it. giudici).
Pirmoji sostinė buvo senasis Toresas (Torres, dabar – Porto Torres), bet jis buvo atviras arabų puldinėjimams, todėl valdančiojo teisėjo rezidencija buvo perkelta į Ardarą (Ardara), o dar vėliau – į Sasarį (Sassari).
XI a. pradžioje Logudoro ir Arborėjos judikatai kurį laiką buvo sujungti. Pirmosios žinios apie Logudoro turimos apie Barisono I (Barisone I) valdymą maždaug 1038–1073 m. Jis atvedė į salą Vakarų Europos vienuolius – paprašė Montekasino (Montecassino) abato Deziderijaus, kad šis atsiųstų vienuolių. Šioje veikloje Barisoną I palaikė tiek popiežius Aleksandras II, tiek Toskanos markgrafas Godfris III Barzdotasis, nors Pizos arkivyskupija, iki tol pagrindinis religinis autoritetas saloje, tam priešinosi.
Mirus Barisonui I Arborėjos judikatas savo judiku išsirinko Marianą I (Marianus de Zori), o Logudoro judikatas – Andreu Tanca.
Logudoro judikato galas atėjo 1259 m., kai judikė Adelasija mirė nepalikdama įpėdinio. Po to Logudorą efektyviai valdė genujiečių šeimos Dorija (Doria) ir Malaspina (Malaspina), taip pat – Arborėjos judikai. Sasaris tapo savarankišku miestu valstybe.[1]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Casula, Francesco (1989). The History of Sardinia. Sardinia Tourist Board