Lietuvos kino studija

Lietuvos kino studija – buvusi didžiausia Lietuvos kino filmų kūrimo įmonė Vilniuje.

Įkurta 1940 m. Kaune. Dirbo operatoriai Stepas Uzdonas, Stasys Vainalavičius, Alfonsas Žibas, iš TSRS atsiųsti kinematografininkai. Iki TSRS-Vokietijos karo sukurta 40 kino žurnalo „Tarybų Lietuva“ filmų, lietuviškai įgarsinti sovietiniai vaidybiniai filmai. Per karą studijos veikla nutrūko. 1944 m. atkurta kaip kino korespondentų punktas Kaune. Dirbo operatoriai Vytautas Starošas, S. Uzdonas, S. Vainalavičius, režisierius Liudgardas Maculevičius, garso operatorius Tadas Balsys, nuo 1945 m. – režisierius Nota Liubošicas.

1947–1956 m. sukurta vaidybinių filmų su sovietinėmis kino studijomis (Mosfilm, Lenfilm). 1949 m. perkelta į Vilnių. Šeštojo dešimtmečio viduryje studijoje pradėjo dirbti Kinematografijos institutą Maskvoje baigę režisieriai Vytautas Mikalauskas, Vytautas Žalakevičius, operatorius Jonas Gricius. 1953 m. su „Lenfilm“ pastatytas vaidybinis filmas „Aušra prie Nemuno“, rež. Arkadijus Faincimeris. 1957 m. studijoje sukurtas pirmasis vaidybinis filmas „Žydrasis horizontas“, rež. V. Mikalauskas.

1964 m. pastatyti filmavimo paviljonai. Iki 1989 m. studija buvo vienintelė kino kūrimo įmonė Lietuvoje, jos finansinė ir kūrybinė veikla priklausė nuo Valstybinio kinematografijos komiteto Maskvoje. Per metus buvo sukuriama ~7 vaidybinius, ~40 dokumentinių filmų ir ~40 kino žurnalų „Tarybų Lietuva“.

Nuo 1992 m. veikė kaip technikos bazė Lietuvos privačių ir užsienio kino studijų filmams kurti. Nuo 1993 m. su užsienio kino studijomis sukurta >50 vaidybinių kino ir televizijos filmų, serialų. Nuo 1990 m. kurtas kino žurnalas „Valstybės kino metraštis“.

2004 m. privatizuota.^[1] 2014 m. bankrutavo.^[2][3]

Veikė 20 padalinių – Projektų vystymo, Aktorių atrankos, Dokumentikos ir kino kronikos, Kostiumų gamybos, Filmavimo ir apšvietimo technikos, Specialiųjų efektų, Vizualiųjų efektų, Dekoracijų apipavidalinimo, Rekvizito gamybos ir kt. Buvo 4 filmavimo paviljonai, didžiausias – 2470 m² ploto ir 15 m aukščio su garso izoliacija, filmavimo lauko aikštelės.^[1]

• 1940–1941 m. Lietuvos kino kronikos studija
• 1945–1947 m. Kino kronikos studija
• 1947–1954 m. Lietuvos kronikinių dokumentinių filmų kino studija
• 1954–1956 m. Lietuvos kronikinių dokumentinių ir meninių filmų kino studija
• 1956–2004 m. Lietuvos kino studija
• 2004–2014 m. UAB „Lietuvos kino studija“

• Petras Kežinaitis
• 1946–1957 m. Ignas Pikturna
• 1958–1978 m. Julius Lozoraitis
• Vytautas Vilimas
• Juozas Koskus
• Robertas Urbonas^[4]
• 2004–2014 m. Ramūnas Škikas

• Lietuvos Kino Studija Archyvuota kopija 2009-01-20 iš Wayback Machine projekto.