Lietinimas

Lietinimas – paviršinis dirvožemio drėkinimas be laistymo, kai vanduo dirvožemio paviršiuje paskirstomas vagomis, juostomis arba paviršius visai užliejamas.

Lietinimas vagomis: drėkinamame plote kas 0,3 – 0,7 m iškastos 50–500 m ilgio ir 0,14–0,24 m gylio vagos prileidžiamos vandens; vanduo į dirvą ir dirvožemį įsisunkia pro vagų sieneles ir dugną; taip liejant nesuardoma dirvos struktūra, jos paviršiuje nesusidaro pluta, mažesnė liejimo norma, geriau aeruojamas dirvožemis. Vagomis drėkinami kaupiamieji augalai (cukriniai runkeliai, daržovės), kartais javai, sodai, vynuogynai.

Lietinimas vagomis būna nuotakinis, kai vandens perteklius nuteka į drenažo tinklą arba į žemiau esantį lauką ir benuotakis, kai visas vanduo susigeria į dirvožemį, nes vagos uždaros, su mažu nuolydžiu arba visai be nuolydžio.

Lietinimas juostomis: laukas suskirstomas 3–30 m pločio ir 70–400 m ilgio juostomis, kurias skiria 15–20 cm aukščio žemės pylimėliai; vanduo juostas užlieja ištisai ir į dirvožemį patenka gravitaciniu būdu.

Užliejimas: laukas suskirstomas į 1–10 ha laukelius, apjuostus pylimėliu; vanduo ištisai užlieja laukelius ir į dirvožemį patenka gravitaciniu būdu. Užliejami įdruskėję dirvožemiai, ryžių, kartais ir kitų žemės ūkio augalų pasėliai. Vienas seniausių drėkinimo būdų.

Atrankiniu lietinimu dažniausiai drėkinami sodai. Apie kiekvieną medelį ar krūmą iškastas griovelis prileidžiamas vandens. Liejama prieš sėją ar daigų sodinimą, pasodinus daigus ir augalų vegetacijos laikotarpiu, norint sukaupti drėgmę dirvožemyje, sudrėkinti orą, apsaugoti augalus nuo šalnų. ^[1]

• Povilas Aksomaitis, Povilas Balzarevičius ir kiti. Žemės ūkio kultūrų lietinimas , 1972 m.
• Albinas Kusta, Daržovių lietinimas, monografija, 1976 m.