Kuveitas
Kuveito valstybė | |||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „Nacionalinis himnas“ | |||||
Kuveitas žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | arabų | ||||
Sostinė | Kuveitas | ||||
Didžiausias miestas | Kuveitas | ||||
Valstybės vadovai • Emyras • Ministras pirmininkas • - |
Mishal Al-Ahmadas Al Džaberas Al Saba Ahmad Al-Abdullah Al Saba - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
17 818 km2 (152) | ||||
Gyventojų • 2022 • Tankis |
4 294 621 (137) 242 žm./km2 (60) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2019 218,40[1] mlrd. $ (63) 21 600 $ (37) | ||||
Valiuta | Kuveito dinaras (KWD) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+3 netaikomas | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Jungtinės Karalystės 1961 m. birželio 19 d. | ||||
Interneto kodas | .kw | ||||
Šalies tel. kodas | 965 |
Kuveitas (arab. الكويت = al-Kuwayt), oficialiai Kuveito Valstybė (arab. دولة الكويت = Dawlat al-Kuwayt) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, Arabijos pusiasalio šiaurės rytuose, prie Persijos įlankos. Šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Iraku, pietuose – su Saudo Arabija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Kuveitas.
Kuv iš arabų kalbos išvertus reiškia tvirtovė, o visas pavadinimas apytiksliai reikštų tvirtovė pastatyta netoli vandens.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Apie senesniąją Kuveito istoriją – Bachreinas (regionas)
Ilgą laiką Kuveito istorija buvo neatsiejama nuo Persijos imperijų istorijos. Dabartinis Kuveitas formavosi nuo XVI amžiaus, o neoficialiai pripažintas politiniu dariniu – XVIII amžiuje. Šalyje gyveno įvairūs klanai, daugiausia įsikūrę ties Kuveito įlanka.
Dabartinė valdančioji Al Saba dinastija, buvo turtinga šeima besivertusi prekyba, išrinkta kuveitiečių bendruomenės.
1913 m. metais priklausė Otomanų imperijai, tačiau pirmojo pasaulinio karo pabaigoje atiteko Jungtinei Karalystei, kuri oficialiai laikė Kuveitą nepriklausomu, nors jį valdė netiesiogiai.
Dėka atrastos naftos (apie 1930 m.), 1953 m. Kuveitas tapo didžiausiu naftos eksportuotoju. 1960 m. įstojo į OPEC.
1961 m. Kuveitas paskelbė nepriklausomybę, kuri labai nepatiko kaimyniniam Irakui, kuris turėjo didelę įtaką šalyje ir laikė Kuveitą savo provincija.
Pats skaudžiausias Kuveito istorijos etapas prasidėjo 1990 m. rugsėjo 2 dieną, kada Irakas įvedė savo pajėgas, pradėdamas Persijos įlankos karą, kuris neigiamai paveikė Kuveito naftos pramonę ir padarė milijardinių nuostolių.
1991 m. vasario 28 d. Irako pajėgos išvytos, atstatyta buvusi valdžia – emyras Saba Al Ahmadas Al Džaberas Al Saba.
2003 m. iš Kuveito prasidėjo JAV vedamos koalicijos invazija į Iraką.
Politinė sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kuveitas – konstitucinė monarchija, turtinti seniausią Persų įlankos šalyse tiesiogiai renkamą parlamentą. Valstybės galva – emyras (šiuo metu Mishal Al-Ahmadas Al Džaberas Al Saba). Kuveitas – viena iš nedaugelio arabų šalių, kur balsuoti turi teisę ir moterys.
Įstatymus leidžia emyras ir Nacionalinis susirinkimas, kuriame yra 50 deputatų. Deputatai renkami 4 metams.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kuveitas suskirstytas į 6 muchafazas (muhafazat, vns. – muhafazah; skiaustuose nurodyta sostinė, plotas ir gyventojų skaičius 2005 m.):
- Al Achmadžio muchafaza (Al Achmadis, 5 120 km², 393 861)
- Al Asimos muchafaza (Kuveitas, 200 km², 261 013)
- Al Džahros muchafaza (Al Džahra, 12 130 km², 272 373)
- Al Farvanijos muchafaza (Al Farvanija, 190 km², 622 123)
- Havalio muchafaza (Havalis, 84 km², 487 514)
- Mubarak Al Kabiro muchafaza (Mubarak Al Kabiras, 94 km², 176 519)
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kuveitas nepasižymi jokiais gamtiniais objektais, jame nėra nei ežerų, nei upių, tik keletas oazių. Kitas plotas (daugiau nei 90 %) – dykumos. Teritorijos aukštis svyruoja nuo 0 iki 306 m (Aukščiausias taškas Mutla). Kuveitas pasižymi labai karštomis vasaromis, kuomet temperatūra pakyla iki 50° C, ir karštomis žiemomis (~20° C). Didžiausia sala – Bubijanas.
Sostinė Kuveitas įsikūręs Kuveito įlankos pakrantėje.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kuveitas – ekonomiškai turtinga šalis. Didelius turtus šaliai neša pajamos iš naftos. Kuveite glūdi apie 10 % pasaulio naftos atsargų. Net 95 % šalies eksporto sudaro nafta. Dėl skurdžių gamtinių sąlygų beveik nevystoma žemdirbystė. Kuveitas daugelį maisto produktų importuoja, taip pat vykdo žvejybą Persijos įlankoje. Kadangi Kuveite vandens atsargos labai menkos, 75 % vandens tenka importuoti arba distiliuoti.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2006 m. duomenimis, Kuveite gyveno 2 418 393 gyventojų:
- 0-14 metų – 26,9 %
- 15-64 metų – 70,3 %
- 64 metų ir vyresni – 2,8 %
Kuveito etninės grupės:
- kuveitiečiai 45 %,
- kiti arabai 35 %,
- pietų azijiečiai 9 %,
- iraniečiai 4 %,
- kiti 7 %.
Pagrindinė religija – Islamas, šalyje ją praktikuoja 85 % (70 % – sunitai, 30 % – šiitai), kitos religijos sudaro 15 %.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kuveito ryšiai
- Kuveito transportas
- Kuveito karinės pajėgos
- Kuveito tarptautiniai santykiai
- Kuveito šventės
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gross domestic product 2019, PPP, Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas originalas. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
|