Juta
| Juta Utah | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-7) ------ vasaros: (UTC-6) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Solt Leik Sitis | ||||||
| Apygardos | 29 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Įkūrimo data | 1896 m. | ||||||
| Gyventojų | 3 337 975 (30) | ||||||
| Plotas | 219 887 km² (13) | ||||||
| - vandens % | 3,25 % | ||||||
| Tankumas | 15 žm./km² (41) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Kingso kalnas (4126 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-UT | ||||||
| Tinklalapis | utah.gov | ||||||
 Vikiteka |
JutaVikiteka | ||||||
Juta (angl. State of Utah) – 45-oji JAV valstija, esanti šalies vakarinėje dalyje. Sostinė ir didžiausias miestas – Solt Leik Sitis. Plotas – 219,9 tūkst. km². Savo vardą Juta gavo nuo indėnų jutų genties.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valstija nuo 1896 m. sausio 4 d.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jutos paviršius kalnuotas. Vakarinę pusę užima Didysis Baseinas, šiaurės rytuose ir vidurinėje dalyje iškilę Uoliniai kalnai (Vosačo kalnagūbris, Juintos kalnagūbris), pietryčiuose driekiasi Kolorado plynaukštė. Vosačo kalnagūbryje stūkso aukščiausia Jutos vieta – Kingso viršukalnė (4123 m).
Klimatas subtropinis žemyninis. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra šiaurės rytuose –5 °C, pietuose –1 °C, liepos atitinkamai +22 °C ir +28 °C. Per metus iškrinta 100–1000 mm kritulių.[2] Daug kur sausringa. Žiemomis vietomis ilgai tvyro rūkas. Žiemą dažnas sniegas.
Per valstiją teka Koloradas su intakais – Grin Riveriu, San Chuanu, Eskalante, Verdžinu. Šiaurės vakarinė dalis priklauso nenuotakiems baseinams. Čia telkšo Didysis Druskų ežeras, Sevyras, Jutos ežeras, šiam baseinui priklauso Sevyro upė.
Miškai užima apie 30 % Jutos teritorijos. Kalnuose auga spygliuočių miškai. Jutos vakaruose plyti dykumos (Mohavių dykuma, Sevyro dykuma, Didžiojo Druskų ežero dykuma) ir pusdykumės. Daug vaizdingų kraštovaizdžių, saugomų teritorijų.
Žymiausi lankytini objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Didysis Druskos ežeras (angl. Great Salt Lake)
- Didžiojo Druskos ežero dykuma (angl. Great Salt Lake Desert)
- Bonevilio druskožemiai (angl. Bonneville Salt Flats)
- Vosačo kalnagūbris – aukščiausias kalnas Nebo (angl. Wasatch Range)
- Kapitolijaus rifo nacionalinis parkas (angl. Capitol Reef National Park)
- Arkų nacionalinis parkas (angl. Arches National Park)
- Kanjonų žemės nacionalinis parkas (angl. Canyonlands National Park)
- Braiso kanjono nacionalinis parkas (angl. Bryce Canyon National Park)
- Siono nacionalinis parkas (angl. Zion National Park)
- Pauelo tvenkinys (angl. Lake Powell); Glen kanjono užtvanka yra Arizonoje tik už Jutos-Arizonos ribos.
- Monumento slėnis (angl. Monument Valley) ant Jutos-Arizonos ribos
- Raudonasis kanjonas
- Mažesnė dalis navahų tautos žemės ant pietryčių ribos su Arizona
- Keturių valstijų kampų sutikimas: Juta, Arizona, Naujoji Meksika, ir Koloradas.
Kolorado upė ir jos intakai išgraužė daug kanjonų pietų Jutoje.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Juta – viena rečiausiai gyvenamų JAV valstijų; apie 80 % Jutos gyventojų gyvena Jutos šiaurėje (Solt Leik Sičio aglomeracijoje).
2020 m. etninė sudėtis:
- baltieji – 78,9 % (anglų, vokiečių, danų, švedų, norvegų, airių, škotų, italų, olandų kilmės)
- lotynoamerikiečiai – 15,1 % (daugiausia meksikiečiai)
- azijiečiai – 3,6 % (kinai, vietnamiečiai, japonai)
- afroamerikiečiai – 1,8 %
- indėnai – 1,8 % (šošonai, jutai, pajučiai, navachai)
- Ramiojo vandenyno tautų atstovai – 1,7 %
Juta – vienintelė JAV valstija, kurioje dominuoja mormonai (>55 %).
Didžiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2020 m. duomenys[3]
- Solt Leik Sitis (199,7 tūkst. gyv.)
- Vest Vali Sitis (140,2)
- Vest Džordanas (116,9)
- Provas (115,1)
- Oremas (98,1)
- Sandis (97,2)
- Sent Džordžas (95,3)
- Ogdenas (87,3)
- Leitonas (81,7)
- Saut Džordanas (77,4)
- Lihajus (75,9)
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Drėkinamuose plotuose auginami žemės ūkio produktai yra kukurūzai, miežiai, kviečiai, tačiau dauguma valstijos pajamų iš žemės ūkio gaunama iš gyvulių ir jų produktų.
Dauguma valstijos gyventojų dirba kalnakasybos srityje. Daugiausia kasamas varis, mažesniais kiekiais auksas, molibdenas, magnis.
Dabar Jutos valstija yra aviacijos tyrimų, raketų, erdvėlaivių, kompiuterinių technologijų, elektroninių sistemų centras. Kiti valstijos gamintojai apdirba maisto produktus, gamina įvairius mechanizmus, kurą. Turizmas vis daugiau vietos užima valstijos ekonomikoje.
Vaizdai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Juta iš palydovo -
-
-
-
Dalis Pauelo tvenkinio -
Raudonasis kanjonas Jutoje
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jutos topografinis žemėlapis Archyvuota kopija 2010-06-14 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ Juta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ USA: Utah, citypopulation.de
| |||||