Imperija (miestas)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Imperija it. Città di Imperia | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Ligūrija
|
| Provincija | Imperijos provincija |
| Meras | Paolo Strescino |
| Gyventojų | 42 667 |
| Plotas | 45,95 km² |
| Tankumas | 929 žm./km² |
| Pašto kodas | 18100 |
| Tel. kodas | 0183 |
| Miesto globėjas (-ai) | Šv. Leonardas iš Port Moriso, Jonas Krikštytojas |
Imperija (it. Imperia) – miestas Italijoje, Ligūrijoje. Imperijos provincijos sostinė, istorinio Intemelia rajono centras.
Imperija žinoma dėl gėlių ir alyvuogių auginimo. Vasarą atvyksta daug turistų, Piscina Felice Cascione baseine po stogu būna Italijos ir tarptautinių renginių.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas turi du senamiesčius Porto Mauricijo ir Oneliją (it. Oneglia), kurie yra skirtinguose Impero upės krantuose.
Porto Mauricijo yra vakariniame krante ir tęsiasi iki Ligūrijos jūros pakrantės. Tai spalvingas ir turtingas rajonas, kurį Genuja valdė nuo XIII a. Onelija rytiniame krante turi modernesnį pramoninį uostą. Miesto centre yra Dantės aikštė iš kurios eina svarbiausios miesto gatvės.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Onelijos pavadinimas galėjo kilti nuo ligūrų gyvenvietės Pagus Unelia ant Kastelvechijo kalvos. Dabartinėje vietoje Onelija atsirado 935 m., tikriausiai po to, kai saracėnai sugriovė senąjį miestą. 1100 m. Onelija tapo Albengos vyskupo feodu. 1298 m. ji atsidūrė Dorijų iš Genujos rankose, čia gimė admirolas Andrėjus Dorija (1466–1560 m.). Savojos kunigaikštis Emanuelis Filibertas nupirko miestą 1576 m. ir Onelija liko Savojos enklavu Genujos respublikoje iki Italijos suvienijimo. Čia dažnai kaudavosi savojiečiai: 1614 ir 1649 m. miestą užėmė ispanai, o 1623 ir 1672 m. – Genuja. 1692 m. buvo atmušta prancūzų ataka, o 1744–1745 m. užimtas ispanų ir subombarduotas prancūzų 1792 m.
Romėniška gyvenvietė Portus Maurici pavadinta Šv. Moriso, laikomo Tėbų legiono vadu ir nukankinto 286 m., vardu. VI a. Porto Mauricijo atiteko Bizantijai, o vėliau – Benediktinams. XI a. miestas priklausė Turino grafams, o po to Klasevanai. Bonifacas Klasevanietis pardavė Porto Mauricijo 1288 m. Genujai už metinį mokestį. 1354 m. čia apsistojo Genujos vikaras Vakarų Rivjerai. Miestas klestėjo, nors jį pamainom valdė Milano hercogystė, prancūzai ir ispanai. Vienos kongresas 1815 m. atidavė miestą Sardinijos karalystei.
1923 m. spalio 21 d. Musolinis įkūrė Imperijos miestą sujungdamas Porto Mauricijo ir Oneliją ir prijungdamas aplinkinius kaimus.
