Gynybos mechanizmas
Gynybos mechanizmas (angl. defence mechanism) – psichoanalizės mokyklos aprašyti psichikos reguliavimo būdai, turintys apsaugoti žmogų nuo vidinių konfliktų, nerimo, kaltės jausmo, bet iškreipiantys tikrovės supratimą.[1]
Gynybos mechanizmų rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skiriami tokie gynybos mechanizmai:[1]
- Neigimas
- Išstūmimas
- Racionalizacija
- Sublimacija
- Perkėlimas
- Projekcija
- Atvirkštinis reagavimas
- Regresija
Neigimas pasireiškia, kai yra neigiama kažkas nemalonaus.[1] Tada elgiamasi, tarytum tai neegzistuotų.[1]
Išstūmimo mechanizmas išstumia iš sąmonės nemalonius prisiminimus, impulsus, keliančius nemalonią būseną.[1]
Racionalizacijos atveju asmuo sukuria nepriimtinam elgesiui pateisinimus.[1]
Sublimacija yra socialiai nepriimtino impulso nukreipimas taip, kad jis būtų priimtinas.[1] Kaip to pavyzdys pateikiamas agresyvaus žmogaus ėjimas dirbti policijoje ar kariuomenėje.[1]
Perkėlimo mechanizmas įsijungia, kai impulsas arba jausmas, kurio dėl kokios nors priežasties negalima išreikšti, nukreipiamas ne į tą objektą, kuris jį sukėlė, bet į kitą, dažnai silpnesnį.[1]
Projekcijos atveju savi neigiami bruožai, mintys, jausmai ar elgesys nesąmoningai priskiriami kitiems žmonėms ar aplinkai.[1]
Atvirkštinis reagavimas pasireiškia, kai nepriimtini impulsai yra pakeičiami į priimtinus.[1]
Regresijos mechanizmas tarsi grąžina į vaikystę.[1]