Glutaminas
| Glutaminas | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| (2S)-2-amino-4-carbamoyl-butanoic rūgštis | |
| CAS numeris | 56-85-9 |
| PubChem | 5961 |
| EINECS | 200-292-1 |
| Cheminė formulė | C5 H10 N2 O3 |
| Molinė masė | 146.15 g mol−1 |
| SMILES | NC(=O)CCC(N)C(=O)O |
| Rūgštingumas (pKa) | 2.18 9.00 |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | 185 °C |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Glutaminas (Gln, Q) – viena iš dvidešimties aminorūgščių, dalyvaujančių baltymų sintezėje. Yra glutamo rūgšties amidas. Glutaminą koduoja kodonai CAA ir CAG.
Ji nėra priskiriama būtinosioms aminorūgštims, tačiau ji labai svarbi esant intensyviems fiziniams krūviams (pvz., sportinėms treniruotėms), sergant kai kuriomis virškinimo sistemos ligomis.
Žmogaus kraujyje glutaminas yra gausiausia aminorūgštis, jos koncentracija būna apie 500-900 µmol/l.[1]
Funkcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Glutaminas svarbus daugelyje biocheminių reiškinių, pvz.:
- Baltymų sintezėje (kaip ir kitos dvidešimt aminorūgščių)
- Rūgštingumo-šarmingumo palaikymas inkstuose (iš Gln gaminamas amoniakas).[2]
- Energijos gavyboje ląstelėse, panašiai kaip ir iš gliukozės.[3]
- Azoto atomų donoras daugelyje anabolinių procesų.[1]
- Anglies atomų šaltinis papildant citrinos rūgšties ciklą.[4]
- Nenuodingas amoniako nešiklis kraujotakos sistemoje.
Gamyba ir sunaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Glutaminą iš glutamato ir amoniako sintetina fermentas glutamino sintetazė. Daugiausia glutamino pagaminama raumenyse (apie 90% viso glutamino). Nedaug glutamino išskiria ir plaučiai bei smegenys.[5]
Glutaminą gali gaminti ir kepenys, tačiau jos glutamino apykaitoje daugiau veikia kaip reguliatorius, o ne gamintojas, nes paima daug glutamino, atitekančio iš žarnyno.[1]
Ląstelės naudotojos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausi glutamino vartotojai yra žarnų ląstelės[1], inkstų ląstelės (rūgštinumo-šarmingumo palaikymui), aktyvuotos imuninės ląstelės[6] ir daugelis vėžinių ląstelių.[4] Dėl didelio glutamino poreikio vėžinėms ląstelėms tiriama, ar glutamino analogai, tokie kaip 6-diazo-5-okso-L-norleucinas (DON), Azaserine ar Acivicin, gali būti panaudoti kaip priešvėžiniai vaistai.
Glutamino panaudojimo pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Organizmas glutamino turi gauti su maistu gyjant po sužeidimų ar ligos. Tokiais atvejais gali tekti naudoti maisto papildus su glutaminu.
Glutaminas intensyviai tiriamas paskutinius 10-15 metų. Aptikta, kad jis padeda gydant sunkius susirgimus, traumas, nudegimus, jis svarbus po operacijų gyjant žaizdoms ir šalinant šalutinius vėžio gydymo efektus.[7]
Glutaminas reklamuojamas kaip papildas, skatinantis raumenų vystymąsi užsiimantiems atletizmu, sunkumų kilnojimu, ištvermės sporto šakomis.
Biologiniuose tyrimuose L-glutaminas paprastai dedamas į mitybines terpes ląstelių kultūroms.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Brosnan, John T. (2003), Interorgan amino acid transport and its regulation, J. Nutr. 133 (6): 2068S–72S, PMID 12771367
- ↑ Guyton, Arthur C.; Hall, John E. (2005) Textbook of Medical Physiology (11th ed.), Saunders, p. 393, ISBN 0-7216-0240-1
- ↑ J. Carlos, Aledo (2004), Glutamine breakdown in rapidly dividing cells: waste or investment?, BioEssays 26 (7): 778–85, doi:10.1002/bies.20063, PMID 15221859
- ↑ 4,0 4,1 Yuneva, Mariia; Zamboni, Nicola; Oefner, Peter; Sachidanandam, Ravi; Lazebnik, Yuri (2007) Defiency in glutamine but not glucose induces MYC-dependent apoptosis in human cells, J. Cell Biol. 178 (1): 93–105, doi:10.1083/jcb.200703099, PMC 2064426, PMID 17606868
- ↑ Newsholme, P.; Lima, M. M. R.; Procopio, J.; Pithon-Curi, T. C.; Doi, S. Q.; Bazotte, R. B.; Curi, R. (2003) Glutamine and glutamate as vital metabolites, Braz. J. Med. Biol. Res. 36 (2): 153–63, doi:10.1590/S0100-879X2003000200002, PMID 12563517
- ↑ Newsholme, Philip (2001) Why Is L-Glutamine Metabolism Important to Cells of the Immune System in Health, Postinjury, Surgery or Infection?, J. Nutr. 131 (9): 2515S–22S, PMID 11533304
- ↑ Medical Reference > Complementary Medicine Glutamine University of Maryland Medical Center
| ||||||||