Gladijus

Gladijus (lot. gladius 'kardas') – trumpas plačiaašmenis duriamasis Senovės Romos kalavijas.

Ankstyvieji Senovės Romos kalavijai buvo panašūs į graikų. Nuo III a. pr. m. e. romėnai pradėjo naudoti kalavijus, panašius į naudotus keltiberų ir kitų tautų per Ispanijos užkariavimą. Toks kardo tipas vadinosi Gladius Hispaniensis 'ispaniškas kardas'. Iš pradžių buvo manyta, kad jie panašūs į vėlyvuosius Mainz tipo kardus, bet įrodymai prielaidą paneigė. Šie ankstyvieji kalavijai buvo kitokio pavidalo, ilgesni ir siauresni, ir tikriausiai buvo tie, kuriuos Polibijus laikė tinkamais kirsti ir durti.

Vėliau atsirado Mainz, Fulhamo ir Pompėjos tipo gladijai. Vėliau Publijus Flavijus Vegecijus Renatas mini kardus, vadinamus semispatomis (ar semispacijomis) ir spatomis, bei manė, kad juos galima laikyti gladijais.

Visiškai apsiginklavęs romėnų kareivis turėjo skydą (scutum), kelias ietis (pila), kalaviją (gladius), tikriausiai durklą (pugio) ir galbūt keletą sunkių smigių (plumbata). Tradiciškai pirma į priešą metamos ietys, po to išsitraukiamas kalavijas. Karys puldavo su priešais atstatytu skydu ir durdavo kalaviju. Priešingai paplitusiai nuomonei, su visais gladijais būdavo galima ne tik durti, bet ir kirsti.

Gladijai buvo dviašmeniai kirtimui ir turėjo lygiašonio trikampio smaigalį dūrimui. Jį buvo lengva suimti dėl išsikišusios rankenos, tikriausiai su rievėm pirštams. Geležtėje dažnai įspaustas ar išgraviruotas savininko vardas.

Dūrimas buvo labai efektyvi technika, nes žaizdos, ypač pilve, beveik visada būdavo mirtinos. Bet kai kuriomis aplinkybėmis gladijus tiko kapojimui. Titas Livijus Makedonijos karų aprašyme tvirtina, kad makedoniečių kariai buvo sukrėsti pamatę sukapotus kūnus.

Gladijus buvo nešiojamas makštyje prie diržo ar prie juostos, užmestos ant peties. Centurionai nešiojo gladijų kitoj pusėj nei kariai, pabrėždami savo išskirtinę padėtį.

II m. e. a. pabaigoje romėnų legionuose gladijų pakeitė spata.

Rudijus (lot. rudius) – simbolinis medinis trumpas plačiaašmenis duriamasis kalavijas, įteikiamas gladiatoriui suteikiant laisvę.

Gladijų makštys būdavo medinės, aptraukto oda ir su geležiniu ar žalvariniu rėmu. Lotyniškai makštis yra vagina ir kai kurie ginklų ekspertai ir entuziastai taip ir dabar vadina gladijaus makštis. Tas žodis gavo dabartinę reikšmę dėl metaforos. Romėnai iš esmės nenaudojo jo anatomine prasme, bet jis pasirodo Plauto Pseudole 4.7.85: „Ar kareivio kardas gerai tilpo į tavo makštis?“

• 
  Buvusios Donato Šveicarijoje savivaldybės herbas su Pompėjaus gladijumi
• 
  Mscisłaŭ, Baltarusijoje, herbas su ispanišku gladijumi
• 
  Kostrzyno, Lenkijoje, herbas su Pompėjaus gladijumi

Gladijus dažnai naudojamas herbuose, ypač karinių dalinių.

Pagal kardą primenančią lapų formą kardeliai buvo lotyniškai pavadinti Gladiolus. Durklažuvių (žinomų ir kaip kardžuvės) lotyniškas pavadinimas yra Xiphias gladius.

• 
  Durklažuvės (Xiphias gladius) piešinys
• 
  Kardeliai lotyniškai buvo pavadinti Gladiolus 'mažas gladijus' dėl būdingos lapų formos

Vikiteka: Gladijus – vaizdinė ir garsinė medžiaga