Frazeologizmas
Frazeologizmas (gr. φράση 'posakis'), idioma (gr. ἴδιος 'savo, savotiškas') – pastovus, dažniausiai vaizdingas pasakymas (žodžių junginys), turintis vientisinę reikšmę, neišvedamą iš jį sudarančių žodžių įprastinių reikšmių.[1] Frazeologizmai daugiausiai nagrinėjami mokantis užsienio kalbas (nes sudaro atskirą taisyklių grupę), todėl frazeologizmas arba idioma apibrėžiama taip:
Frazeologizmas – tik tam tikroje kalboje naudojamas posakis, kurio negalima išversti pažodžiui.
Toks apibrėžimas taip pat nėra labai tikslus, nes kai kurios idiomos iš vienų kalbų pereina į kitas, be to, jos charakteringos daugiau nei vienai kalbai.
Kai kurių universalių frazeologizmų pavyzdžiai:
- Dėjau į akį – miegojau.
- Dinderį mušti – dykinėti.[2]
- Galvą pametęs – padrikai skubantis.
- Kaip šuniui penkta koja – nereikalingas papildomas daiktas ar veiksmas.
- Ranka ranką plauna – žmonių palaikymas nešvariuose darbuose.
XIX a. ir XX a. sandūroje ir kai kuriose kalbose dabar vietoj žodžio frazeologizmas buvo naudojamas prancūziškas žodis „idioma“.