Pereiti prie turinio

Disleksija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Disleksija arba skaitymo raidos sutrikimas – sutrikimas, charakterizuojamas su sunkumais, susijusiais su mokymusi skaityti sklandžiai ir su tiksliu suvokimu, nepaisant vidutinio ar didesnio nei vidutinis intelekto.[1][2][3]

Simptomai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Disleksijai priskiriami ir sunkumai su: fonologiniu apdorojimu, dešifravimu (užrašytų simbolių (raidžių) perkodavimu į garsus), verbaliniu ir ortografiniu suvokimu, informacijos apdorojimo greičiu, darbine atmintimi ir greito automatizuoto įvardinimo sunkumais.[4][5][6]

Disleksiją turtintys mokyklinio amžiaus vaikai gali turėti įvairius simptomus; įskaitant sunkumus identifikuojant ar generuojant žodžius, kurie rimuojasi, ar problemos skaičiuojant skiemenis žodžiuose (sutrikimai fonologiniame suvokime),[7] sunkumai sudalinti žodžius į atskirus garsus ar garsų sudėliojimas į visumą (žodį),[8] sunkumai su žodžių atitaisymu ar problemų įvardijimu (anominė afazija),[9][10][11] dažnas prastas tarimas[12], kuris buvo vadinamas disortografija ar disgrafija (ortografija), viso žodžio spėliojimas, ir tendencijos praleidinėti ar pridėti raides ar žodžius, kai rašoma ir skaitoma yra klasikiniai simptomai.

Pirminiai simptomai sukelia antrinių problemų -  susiduriama patyčiomis, mokymosi sunkumais ir neigiamu požiūriu, o tai gali kelti stresą, nerimą, kas turi įtakos  savigarbai ir santykiams su aplinkiniais.[13]

Mitai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažna klaidinga pažiūra apie disleksiją yra ta, jog disleksiją turintys žmonės žodžius rašo atvirkščiai: iš dešinės į kairę, ar judina raides aplink, kai skaito – tai būdinga itin mažai disleksiją turinčių populiacijai.[14] Asmenys, turintys disleksijos sutrikimą, yra lengviau diagnozuojami pagal: skaitymo tikslumą, sklandumą, ir rašymo įgūdžius, kurie nesutinka su individų intelektu iš pirmos apžiūros. Žinoma, dažnai disleksiją turintys asmenys turi ir papildomų neurologinių sutrikimų.

Paplitimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apytikris disleksijos paplitimas bendroje anglakalbių gyventojų populiacijoje yra 5–17 % [15] Disleksija yra pats dažniausias mokymosi sutrikimas[16]. Berniukams disleksija nustatoma 2-3 kartus dažniau nei mergaitėms. Didesnį skaitymo sunkumų paplitimą tarp berniukų galima paaiškinti jų silpnesniais dėmesio kontrolės gebėjimais bei dažnesniu aktyvumo ir hiperaktyvumo sutrikimo pasireiškimu, kuris yra disleksijos gretutinis sutrikimas[17].

Priežastys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėtojai bandė ieškoti biologinių disleksijos priežasčių, nes liga buvo atrasta dar 1881 m.[18] ir terminas dyslexia buvo pasiūlytas dar 1887 m.[19][20] Disleksijos etiologijos teorijos vis dar vystomos ir nėra pilnai aprašytos.

Disleksija taip pat gali atsirasti po smegenų pažeidimo; dažnai vadinamo aleksija, tokios disleksijos gali būti:

  1. Paviršinė disleksija,
  2. Semantinė disleksija,
  3. Fonologinė disleksija,
  4. Gilioji disleksija[21][22]

Įgyta „paviršinė“ disleksija atsiranda dėl smegenų pažeidimo žmogui (kuris prieš tai neturėjo disleksijos). Pastebimos daromos tarimo klaidos, kurios parodo sutrikimą kalbos srityje ar ryšyje su kitomis sritimis.[23][24]

Neuroanatomija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neurologiniais tyrinėjimais, moderniomis diagnostikos priemonėmis, kaip kad funkcinis magenetinis rezonansas (angl. fMRI) ir pozitronų emisijos tomografija (angl. PET), pavyko atrasti koreliaciją tarp funkcinių ir struktūrinių pokyčių vaikų, turinčių skaitymo sutrikimų, smegenyse. Kai kuriems pacientams, turintiems disleksiją, tyrimai rodo mažesnę elektrinę aktivaciją jų kairiųjų pusrutulių dalyse, kurios atsakingos už skaitymą, kaip, pavyzdžiui, apatinis priekinis vingis, apatinė parietalinė skiltis bei vidurinė ir ventralinė pakaušio žievė.[25]

Smegenų aktivacijos tyrimai naudojant PET tyrinėjant kalbą sukėlė proveržį šioje srityje, suvokiant nervų sistemos pagrindus įtakojant kalbą. Elementai:

Funkcinis magnetinis rezonansas turintiems disleksiją suteikė svarbios informacijos, palaikančios sąveiką tarp smegenėlių ir galvos smegenų žievės taip pat, kaip ir kitų smegenų struktūrų.[27][28][29]

Genetika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genetiniai disleksijos tyrimai tiria smegenis sirgusiųjų disleksija po autopsijos.[30][31] Kai tyrėjai pažvelgė į anatominius (struktūrinius) pokyčius, jie pastebėjo skirtumą kalbos centre šį sutrikimą turinčių smegenyse, kur susidarė mikroskopiniai smegenų žievės išsigimimai, vadinami ektopijomis, bei, rečiau, kraujagyslių mirkroskopiniai nenormalūs išsivystymai, o kartais smegenų žievės išsigimimai, susidarantys kaip mikroskopiniai vingiai.[32]

Genų-aplinkos sąveika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrimai ištyrė genų ir aplinkos santykį skaitymo sutrikimuose, studijuojant dvynius, kuriuose ištirta proporcija tarp paveldimumo ir aplinkos faktorių įtaka, kaip, pavyzdžiui, tėvų[33] ir mokytojo mokymo kokybės tyrimas[34] parodė, kad genetika turi didesnį poveikį padedančioje mokytis aplinkoje, negu mažiau mokymuisi optimalioje aplinkose.[35]

Disleksijos valdymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudojant kompensavimo strategijas ir terapija, disleksiją turintys gali išmokti rašyti ir skaityti su edukacine pagalba.[36] Egzistuoja technika ir pagalbinės priemonės, kurios gali suvaldyti ar net paslėpti sutrikimo simptomus.[37] Sumažinant vien stresą ir nerimą galima pagerinti rašomąjį suvokimą.[38]

Disleksijos intervencijai su alfabetinėmis rašymo sistemomis fundamentalus tikslas yra pagerinti vaiko suvokimą tarp grafinių (raidės) ir foninių (garsų) komponentų, bei suderinti juos su rašymu ir tarimu, mokant sulieti garsus į žodžius. Tyrimai nustatė, jog mokymas akcentuojant vaizdinę kalbą (skaitymą) ir ortografiją (tarimą) duoda ilgiau trunkančius rezultatus negu vien tik sakytinis fonologinis mokymas.[39] Ankstyva intervencija, kol kalbos sritys smegenyse vis dar vystosi yra pats sėkmingiausias būdas sumažinti ilgalaikius poveikius, formuojantis ligai.[40]

Jei vaikui nuo ankstyvo amžiaus skiriamas specialus dėmesys, dirbama su kalbos specialistais, pedagogais ir psichologais, įtraukiami tėvai, galima išvengti įvairių su disleksija susijusių problemų ir išmokti sėkmingai susigyventi su šiuo sutrikimu.[41] Specialistų darbo tikslai - ne tik skaitymo sunkumų įveikimas, bet ir mokymasis, kaip spręsti įvairias problemas. Mokomasi stiprinti turimus gebėjimus, naudotis kita nei žodinė informacija ir uišmokti nekaltinti savęs dėl patiriamų skaitymo sunkumų.[42]

Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje 16-19 % mokyklose besimokančių specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų susiduria su mokymosi sutrikimais, kurių simptomas dažnai yra skaitymo sunkumai[43].

Kiekvienais metais Lietuvos aklųjų biblioteka kartu su DYSLEXIA centru spalio mėnesį jungiasi prie pasaulinės iniciatyvos „Go RED for dyslexia“ ir kviečia domėtis bei kalbėtis apie skaitymo sutrikimą vadinama disleksija ir palaikyti vaikus, susiduriančius su skaitymo sunkumais[44]. „Go Red" - tai 2015 m. Australijoje pradėta iniciatyva. Ji rengiama kasmet pirmąją spalio savaitę visame pasaulyje. Siekiant sumažinti raudonos spalvos simboliką, susijusią su klaidomis mokykloje, "Go Red" savo simbolikoje naudoja raudonos spalvą [45].

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ The term dyslexia can refer to an anomalous approach to processing information. Silverman, L. (2000). „The two-edged sword of compensation: How the gifted cope with learning disabilities“, in Uniquely gifted: Identifying and meeting the needs of twice exceptional learners, Avocus Publishing Inc., ISBN 189076504X, pp. 153–159.
  2. ↑ „Dyslexia Information Page“. National Institute of Neurological Disorders and Stroke. 12 May 2010. Suarchyvuotas originalas 2016-07-27. Nuoroda tikrinta 5 July 2010.
  3. ↑ Kennison, Shelia (2013). Introduction to language development. Los Angeles: Sage.
  4. ↑ Grigorenko, Elena L. (2001). „Developmental Dyslexia: An Update on Genes, Brains, and Environments“. Journal of Child Psychology and Psychiatry. 42 (1): 91–125. doi:10.1111/1469-7610.00704. PMID 11205626.
  5. ↑ Schulte-Körne G, Warnke A, Remschmidt H (2006 m. lapkričio mėn.). „[Genetics of dyslexia]“. Z Kinder Jugendpsychiatr Psychother (vokiečių). 34 (6): 435–44. doi:10.1024/1422-4917.34.6.435. PMID 17094062.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  6. ↑ Pennington, B.F.; Santerre-Lemon, L., Rosenberg, J., MacDonald, B., Boarda, R., Friend, A., Leopold, D.R., Samuelsson, S., Byrne, B., Willcutt, E.G., & Olson, R.K. (24 October 2011). „Individual Prediction of Dyslexia by Single Versus Multiple Deficit Models“. Journal of Abnormal Psychology. 121 (1): 212–224. doi:10.1037/a0025823. PMC 3270218. PMID 22022952. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |year= / |date= neatitinka (pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  7. ↑ Facoetti, Andrea; Nicola Corradi, Milena Ruffino, Simone Gori, Marco Zorzi (27 July 2010). „Visual spatial attention and speech segmentation are both impaired in preschoolers at familial risk for developmental dyslexia“. Dyslexia. 16 (3): 226–239. doi:10.1002/dys.413. PMID 20680993.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  8. ↑ Lovio R, Näätänen R, Kujala T (2010 m. birželio mėn.). „Abnormal pattern of cortical speech feature discrimination in 6-year-old children at risk for dyslexia“. Brain Res. 1335: 53–62. doi:10.1016/j.brainres.2010.03.097. PMID 20381471.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)[neveikianti nuoroda]
  9. ↑ Ho CS-H Lai DN-Ch (1999). „Naming-speed deficits and phonological memory deficits in Chinese developmental dyslexia“. J Learn Disabil. 2 (2): 173–86. doi:10.1016/S1041-6080(00)80004-7.
  10. ↑ Kobayashi, MS; Haynes, CW; MacAruso, P; Hook, PE; Kato, J (2005 m. birželio mėn.). „Effects of mora deletion, nonword repetition, rapid naming, and visual search performance on beginning reading in Japanese“. Annals of dyslexia. 55 (1): 105–28. doi:10.1007/s11881-005-0006-7. PMID 16107782.
  11. ↑ Jones, MW; Branigan, HP; Kelly, ML. (2009). „Dyslexic and nondyslexic reading fluency: Rapid automatized naming and the importance of continuous lists“. Psychonomic Bulletin & Review. 16 (3): 567–572. doi:10.3758/PBR.16.3.567.
  12. ↑ Ise E, Schulte-Körne G (2010 m. birželio mėn.). „Spelling deficits in dyslexia: evaluation of an orthographic spelling training“. Ann Dyslexia. 60 (1): 18–39. doi:10.1007/s11881-010-0035-8. PMID 20352378.
  13. ↑ https://www.ldonline.org/ld-topics/reading-dyslexia/social-and-emotional-problems-related-dyslexia
  14. ↑ Nancy Mather; Barbara J. Wendling; Alan S Kaufman, Ph.D. (20 September 2011). Essentials of Dyslexia Assessment and Intervention. John Wiley & Sons. pp. 28–. ISBN 978-1-118-15266-9. Nuoroda tikrinta 10 April 2012.
  15. ↑ https://epublications.vu.lt/object/elaba:70097438/70097438.pdf Archyvuota kopija 2022-12-06 iš Wayback Machine projekto.
  16. ↑ Handler SM; et al. (2011 m. kovo mėn.). „Learning disabilities, dyslexia, and vision“. Pediatrics. 127 (3): e818-56. doi:10.1542/peds.2010-3670. PMID 21357342. {{cite journal}}: Explicit use of et al. in: |author= (pagalba)
  17. ↑ Arnett, A.B., Pennington, B.F., Peterson, R.L., Willcutt, E.G., DeFries, J.C., Olson, R.K., 2017. Explaining the sex difference in dyslexia. J. Child Psychol. Psychiatry 58, 719–727. https://doi.org/10.1111/jcpp.12691
  18. ↑ Berkhan, O. (1885 m. vasario mėn.). „Über die Störung der Schriftsprache bei Halbidioten und ihre Ähnlichkeit mit dem Stammeln“ [About the disorder of written language of half-idiots and their similarity with dislaia]. Archiv für Psychiatrie und Nervenkrankenheiten. 16 (1): 78–86. doi:10.1007/BF02227300.
  19. ↑ Wagner, Rudolph (1973 m. sausio mėn.). „Rudolf Berlin: Originator of the term dyslexia“. Annals of Dyslexia. 23 (1): 57–63. doi:10.1007/BF02653841.
  20. ↑ Berlin R (1884). „Über Dyslexie“ [About dyslexia]. Archiv fur Psychiatrie. 15: 276–278.
  21. ↑ Harley, Trevor A. (2001). The psychology of language: from data to theory. Taylor & Francis. ISBN 978-0-86377-867-4.
  22. ↑ Coslett HB (2000). „Acquired dyslexia“. Semin Neurol. 20 (4): 419–26. doi:10.1055/s-2000-13174. PMID 11149697. Suarchyvuotas originalas 2018-11-06. Nuoroda tikrinta 2021-01-24.
  23. ↑ Coltheart, Max; Curtis, Brent; Atkins, Paul; Haller, Micheal (1 January 1993). „Models of reading aloud: Dual-route and parallel-distributed-processing approaches“. Psychological Review. 100 (4): 589–608. doi:10.1037/0033-295X.100.4.589.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  24. ↑ Behrmann, M.; Bub, D. (1992). „Surface dyslexia and dysgraphia: dual routes, single lexicon“. Cognitive Neuropsychology. 9 (3): 209–251. doi:10.1080/02643299208252059.
  25. ↑ Cao F, Bitan T, Chou TL, Burman DD, Booth JR (2006 m. spalio mėn.). „Deficient orthographic and phonological representations in children with dyslexia revealed by brain activation patterns“. Journal of Child Psychology and Psychiatry, and Allied Disciplines. 47 (10): 1041–50. doi:10.1111/j.1469-7610.2006.01684.x. PMC 2617739. PMID 17073983.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  26. ↑ Chertkow H, Murtha S (1997). „PET activation and language“. Clinical Neuroscience. 4 (2): 78–86. PMID 9059757.
  27. ↑ Schmahmann, J. D.; Sherman, J. C. (1998). „The cerebellar cognitive affective syndrome“. Brain. 121 (4): 561–79. doi:10.1093/brain/121.4.561. PMID 9577385.
  28. ↑ Rae, C.; Harasty, J. H.; Djendrowskji, J.; Talcott, J.; Simpson, J.; Blamire, A.; Dixon, R. M.; Lee, M.; Thompson, C. H.; Styles, P.; Richardson, A. J.; Stein, J. F. (2001). „5th BDA International Conference“: 1–10. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)
  29. ↑ Allen, G.; Buxton, R. B.; Wong, E. C.; Courchesne, E. (28 March 1997). „Attentional activation of the cerebellum independent of motor involvement“. Science. 275 (5308): 1940–1943. doi:10.1126/science.275.5308.1940. PMID 9072973.
  30. ↑ Galaburda AM, Kemper TL (1979 m. rugpjūčio mėn.). „Cytoarchitectonic abnormalities in developmental dyslexia: A case study“. Annals of Neurology. 6 (2): 94–100. doi:10.1002/ana.410060203. PMID 496415.
  31. ↑ Galaburda, A.M.; Sherman, G.F.; Rosen, G.D.; Aboitiz, F.; Geschwind, N. (1985 m. rugpjūčio mėn.). „Developmental dyslexia: four consecutive patients with cortical abnormalities“. Annals of Neurology. 18 (2): 222–223. doi:10.1002/ana.410180210. PMID 4037763.
  32. ↑ Cohen M, Campbell R, Yaghmai F (1989 m. birželio mėn.). „Neuropathological abnormalities in developmental dysphasia“. Annals of Neurology. 25 (6): 567–70. doi:10.1002/ana.410250607. PMID 2472772.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  33. ↑ Friend A., DeFries J.C., Olson R.K. (2008 m. lapkričio mėn.). „Parental Education Moderates Genetic Influences on Reading Disability“. Psychol Sci. 19 (11): 1124–1130. doi:10.1111/j.1467-9280.2008.02213.x. PMC 2605635. PMID 19076484.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  34. ↑ Taylor J, Roehrig AD, Soden Hensler B, Connor CM, Schatschneider C. (2010 m. balandžio mėn.). „Teacher quality moderates the genetic effects on early reading on reading disability“. Science. 328 (5977): 512–14. doi:10.1126/science.1186149. PMC 2905841. PMID 20413504.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  35. ↑ Pennington, B.F., McGrath, L.M., Rosenberg, J., Barnard, H., Smith, S.D., Munroe, H.B., Willcutt, E.G., Friend, A., DeFries, J.C., & Olson, R.K., Bruce F. (2009). „Gene x Environment Interactions in Reading Disability and Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder“. Developmental Psychology. 45 (1): 77–89. doi:10.1037/a0014549. PMC 2743891. PMID 19209992. {{cite journal}}: |first10= nėra |last10= (pagalba); |first2= nėra |last2= (pagalba); |first3= nėra |last3= (pagalba); |first4= nėra |last4= (pagalba); |first5= nėra |last5= (pagalba); |first6= nėra |last6= (pagalba); |first7= nėra |last7= (pagalba); |first8= nėra |last8= (pagalba); |first9= nėra |last9= (pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  36. ↑ Jody Swarbrick; Abigail Marshall (10 September 2004). The Everything Parent's Guide To Children With Dyslexia: All You Need To Ensure Your Child's Success. Everything Books. pp. 93–. ISBN 978-1-59337-135-7. Suarchyvuotas originalas 2013-12-31. Nuoroda tikrinta 10 April 2012.
  37. ↑ Nicola Brunswick (10 April 2012). Supporting Dyslexic Adults in Higher Education and the Workplace. John Wiley & Sons. pp. 115–. ISBN 978-0-470-97479-7. Nuoroda tikrinta 10 April 2012.
  38. ↑ Thomas Richard Miles (15 January 2004). Dyslexia and stress. Whurr. ISBN 978-1-86156-383-5. Nuoroda tikrinta 10 April 2012.
  39. ↑ Lyytinen, Heikki, Erskine, Jane, Aro, Mikko, Richardson, Ulla (2007). „Reading and reading disorders“. In Hoff, Erika (red.). Blackwell Handbook of Language Development. Blackwell. pp. 454–474. ISBN 978-1-4051-3253-4.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  40. ↑ Chenault B, Thomson J, Abbott RD, Berninger VW (2006). „Effects of prior attention training on child dyslexics' response to composition instruction“. Developmental Neuropsychology. 29 (1): 243–60. doi:10.1207/s15326942dn2901_12. PMID 16390296.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  41. ↑ https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4538781/
  42. ↑ Shaywitz, Sally E., ir Jonathan Shaywitz. Overcoming Dyslexia: Second Edition, Completely Revised and Updated. Hachette UK, 2020.
  43. ↑ https://epublications.vu.lt/object/elaba:70097438/70097438.pdf Archyvuota kopija 2022-12-06 iš Wayback Machine projekto.
  44. ↑ https://www.nsa.smm.lt/2020/10/05/tarptautines-iniciatyvos-go-red-paminejimas-lietuvoje/
  45. ↑ https://www.goredfordyslexia.org/the-colour-psychology-of-red-2/
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Disleksija&oldid=7347367"