Antiochas I Soteras

Antiochas I Soteras
Antiocho I atvaizdas ant monetos
Seleukidai
Gimimo vardas	Antíochos
Gimė	~324 m. pr. m. e. Babilonas
Mirė	~261 m. pr. m. e. (~61–63 metų)
Tėvai	Seleukas I Nikatoras, Apama
Sutuoktinis (-ė)	Stratonikė
Vaikai	Antiochas II Tėjas, Apama II, Stratonikė II ir kt.
Religija	Mesopotamijos religija
Seleukidų imperijos karalius
Ėjo pareigas	281 – 261 m. pr. m. e.
Pirmtakas	Seleukas I Nikatoras
Įpėdinis	Antiochas II Tėjas
Vikiteka	Antiochas I Soteras

Antiochas I Soteras (sen. gr. Ἀντίοχος Σωτήρ, 324–261 m. pr. m. e.) – Seleukidų dinastijos valdovas, Sirijos karalius, 292–281 m. pr. m. e. valdęs rytines provincijas, o 281–261 m. pr. m. e. visą Siriją.

Karaliaus Seleuko I Nikatoro sūnus, Antiocho II Tėjo tėvas. Atrėmė klajoklių antpuolius karalystės rytuose, kuriuos valdyti jam perleido tėvas. Po tėvo nužudymo, perėmė visos karalystės valdžią.

Nuo pat valdymo pradžios susidūrė su sukilimais Sirijoje, Mažojoje Azijoje, o Makedonijos valdovas Antigonas II paskelbė jam karą. Visgi, netrukus Makedoniją nusiaubė galatai, kurie vėliau ėmė veržtis į Mažąją Aziją. 275 m. pr. m. e. Antiochas I nugalėjo galatus. Išlaisvintų iš galatų jonėnų pavadintas Gelbėtoju (Sōtēr). Sudarė taiką su Antigonu II.^[1]

Antiochas I Soteras skatino graikus imigruoti į Siriją, kad atsvertų galatų pavojų, Mažojoje Azijoje ir Irane įkūrė daug naujų miestų. Greičiausiai skatino babilonietiškos religijos ir kultūros atgimimą, kad atremtų persiškos kultūros įtaką. Paskelbęs savo tėvą dievu, valstybėje įvedė valdovų kultą. Per I Sirijos karą (274–271 m. pr. m. e.) su Egipto karaliumi Ptolemaju II Filadelfu prarado Finikiją ir Mažosios Azijos pakrantes. 266–261 m. pr. m. e. pralaimėjo karą su Pergamu.^[2]

Antiochas I Soteras paskutinis valdovas, titulavęsis prestižiniu Mesopotamijoje Visatos valdovo (akad. šar-kiššati) titulu.^[3]