Aleksoto funikulierius
54°53′28″ š. pl. 23°53′13″ r. ilg. / 54.89111°š. pl. 23.88694°r. ilg.
| Aleksoto funikulierius | |
 Aleksoto funikulierius | |
| Šalis | Lietuva |
|---|---|
| Gyvenvietė | Aleksotas, Kaunas |
| Platformų skaičius | 2 |
| Linijų skaičius | 1 |
| Aptarnaujanti įmonė | UAB „Kauno Autobusai“ |
| Atidaryta | 1935 m. |
Aleksoto funikulierius – vienas iš dviejų Kauno keltuvų, antrasis mieste ir Lietuvoje, vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje, veikia nuo 1935 m. Viršutinė stotelė įsikūrusi Amerikos lietuvių g. 6, apatinė – Veiverių g. 30.
Techniniai duomenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Statinys įrengtas ties Aleksoto tiltu, jungia Aleksoto kalno papėdę su Linksmadvariu. Keltuvas vienkelis su 2 vagonais, prasilenkiančiais kelio viduryje. Bėgiai plieniniai, kelio ilgis 132,9 m, pasvirimo kampas 18°.[1] Vagonai mediniai, talpina 25 keleivius, keliamoji galia 2000 kg. Keltuvo vagonėliuose įrengti specialūs automatiniai stabdžiai, kurie, trūkus lynui, neleidžia vagonams nuriedėti žemyn. Viršutinė stotelė įrengta su rūsiu. Jame sumontuoti keltuvo mechanizmai, saugomi įvairūs reikmenys.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XX a. 4-ajame dešimtmetyje Linksmadvaryje veikė Aleksoto oro uostas, įsikūrė VDU Fizikos-chemijos institutas, J. Damijonaičio pradinė mokykla, Lituanistikos institutas, Krašto apsaugos ministerijos astronomijos observatorija, kitos įstaigos. Siekiant palengvinti susisiekimą su miesto centru, buvo nuspręsta įrengti keltuvą.
1934 m. kovo 1 d. pradėti žemės darbai. Statybos darbus atliko bendrovė „Mūras“, vagonus gamino bendrovė „Amlit“, elektros įrengimus sumontavo Berlyno firma AEG, o įranga pagaminta ir sumontuota Šveicarijos bendrovės „Theodor Bell & Cie. AG Kriens“. Pastaroji firma pasaulyje garsėjo kaip keltuvų įrengimo specialistė. Funikulieriaus įrenginiams įvertinti paskirta komisija, kurią sudarė architektas Karolis Reisonas, inžinieriai Napoleonas Dobkevičius, Jonas Andriūnas, Aleksandras Ganfmanas, Aleksandras Mačiūnas ir kiti. Šiuo klausimu taip pat konsultavo garsus inžinierius Jurgis Čiurlys.
Aleksoto funikulierius atidarytas 1935 m. gruodžio 5 d. Į iškilmingą atidarymą atvyko Vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas, tapęs pirmuoju funikulieriaus keleiviu. Taip pat dalyvavo Kauno miesto burmistras Antanas Merkys, viceburmistras pulkininkas Steponas Rusteika, Valstybės tarybos narys Jonas Pikčilingis ir kiti pareigūnai. Atidarymas ir pirmieji keltuvo važiavimai buvo nufilmuoti.[2]
Keltuvo statyba kainavo apie 200 000 litų: pusė sumokėta už žemės darbus, kita pusė – užsienio firmoms už sumontuotą įrangą.[3] Viršutinėje keltuvo stotelėje, be mašinų skyriaus, buvo įrengti butai mechanikui ir sargui. Tarpukariu keltuvas per dieną atlikdavo 226 reisus. Viena kelionė trukdavo ilgiau nei 1 minutę.
Sovietmečiu Aleksoto funikulierius, kaip ir Žaliakalnio, priklausė Troleibusų parkui. Kėlimasis ir leidimasis kainavo 1 kapeiką. Šiuo metu pastatus ir įrenginius eksploatuoja UAB „Kauno Autobusai“. Keltuvas dirba kasdien nuo 7 iki 12 valandos ir nuo 13 iki 19 valandos.[4]
Paveldo objektas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aleksoto funikulierius yra autentiškos informacijos apie to meto inžinerijos bei architektūros lygį šaltinis. 1997 m. spalio 24 d. įrašytas į kultūros paminklų registrą.[5] 2003 m. spalio 9 d. LR Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu.[6]
2004 m. spalio 16 d. išleistas Aleksoto keltuvui skirtas pašto ženklas (dail. Giedrė Luzinienė).[7]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aleksoto funikulierius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 556
- ↑ Aleksoto funikulierius atidarytas iškilmingai // Lietuvos aidas, 1935-12-05, 2 psl. [1]
- ↑ Pradeda veikti Aleksoto funikulierius // Lietuvos žinios, 1935-12-05, 7 psl. [2]
- ↑ Saulius Tvirbutas. Keltuvai žiemą nesustoja // Kauno diena, 2008-01-24 [3]
- ↑ „Aleksoto funikulieriaus statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=219336
- ↑ http://www.post.lt/lt/el-parduotuve/item/2004-10-16-serija-technikos-paminklai-kauno-funiku
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Aleksoto funikulierius (foto, rusų k.)“. Suarchyvuota iš originalo 2013-06-30. Nuoroda tikrinta 2009-12-28.
| ||||||||||||||||||||