Virtualizacija

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Virtualizacija – atskyrimo technologija, leidžianti fizinius resursus (tokius kaip procesorius, atmintis, kietasis diskas, tinklas ir pan) pateikti kaip loginius (virtualius). Kaip pavyzdį galima pateikti fizinio kietojo disko padalyjimą į particijas (atskirus loginius (virtualius) diskus) arba kelių fizinių diskų apjungimą į vieną loginį (virtualų).

Kompiuterių virtualizacija yra technologija leidžianti užmaskuoti ar atskirti fizinius resursus nuo operacinės sistemos. Jos pagalba kelios operacinės sistemos gali veikti vienu metu ant tos pačios fizinės mašinos. Ši technologija suteikia galimybę kurti virtualias mašinas, kurios veikia kaip atskiri, nepriklausomi kompiuteriai su savo operacinėmis sistemomis, naudodami tik tam tikrą dalį fizinių resursų. Ši technologija leidžia maksimaliai efektyviai išnaudoti fizinius kompiuterių resursus, nes didžioji dalis kompiuterių išnaudoja tik 10% turimų resursų, esant normaliomis darbinėmis sąlygomis.

Skirtingos virtualios mašinos, net ir veikdamos vienu metu, gali naudoti skirtingas operacines sistemas, nesunku apriboti administratoriaus teises viena mašina. Virtualizacija patraukli tinklo paslaugų teikėjams, nes tas pats serveris gali pateikti vartotojui daugelį virtualių mašinų su administratoriaus teisėmis bei laisvai pasirenkama operacine sistema. Virtualizacija darbo vietose leidžia vienu metu naudoti keletą operacinių sistemų. Virtuali mašina prireikus gali imituoti ir kitokį nei turimas procesorių – tokios mašinos naudojamos kuriant programinę įrangą mobiliems telefonams ir kitokioms specifinėms sistemoms.

Virtualizacija nepadidina turimų realių resursų todėl neapgalvotai taikant virtualioms mašinoms jų pritrūksta ir jos pradeda dirbti lėtai bei nepatikimai. Ypač dideli atminties reikalavimai (virtualizacijai skirti serveriai neretai gaminami su šimtais gigabaitų atminties). Tiek atminties prijungti tiesiai prie procesoriaus negalima, reikalingi papildomi stiprintuvai (angl. registered memory), todėl labai didelė atmintis yra lėtesnė ir naudoja daugiau energijos kiekvienam gigabaitui.

Šiuo metu siūloma virtualizacijos alternatyva yra specialūs serveriai, susidedantys iš daugelio mažos galios (dažniausai ARM arba Intel Atom) modulių. Jie padalina resursus ne programiškai, o fiziškai, būdami dar efektyvesni, ypač jei resursus tarp mašinų reikia padalinti daugmaž tolygiai.

Virtualizacijos įrankiai gali būti įkelti į esamą operacinę sistemą (tada pagrindinė operacinė sistema lieka reali, visos kitos virtualios) arba vietoj operacinės sistemos (visos operacinės sistemos virtualios). 2011 metais iš uždaro kodo virtualizacijos programų labiausai buvo paplitę įvairūs Parallels ir VmWare produktai, galimi naudoti tiek su Windows, tieks ir su Linux. Linux distribucijos neretai pateikia ir nepriklausomų atviro kodo virtualizacijos programų.

Sistemos prižiūryklė (angl. hypervisor) – toks virtualizacijos sistemų tipas, kurios virtualizuoja operacinę sistemą. Taip fizinis serveris kartu su operacine sistema „padalinamas“ į keletą mažesnių serverių, kuriuose vykdoma ta pati operacinė sistema (Linux, Windows) kaip ir fiziniame serveryje.

Konteinerių pavyzdžiai: OpenVZ, Solaris Containers, FreeBSD Jail, Parallels Virtuozzo Containers

• OpenVZ oficiali svetainė (angl.)

Šis straipsnis apie informatiką (kompiuterių mokslą) yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.