Rumi kalendorius

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rumi kalendorius (turk. Rumi takvim) – tai kalendorius, XIX–XX a. naudotas Osmanų imperijoje ir Turkijoje. Tai buvo Julijaus kalendoriaus, vėliau – Grigaliaus kalendoriaus atmaina.

Iš pradžių Osmanų imperijoje, kaip ir visame musulmoniškame pasaulyje buvo naudojamas Musulmonų kalendorius. Tačiau šis dėl savo specifikos atsilieka nuo žemdirbystės ciklo, todėl praktiniams skaičiavimams buvo reikalingas Saulės ciklu grįstas kalendorius. Todėl buvo perimtas tuometinis graikų naudojamas Julijaus kalendorius. Kadangi graikai buvo vadinami romėjais (rumiais), iš to ir kilo kalendoriaus pavadinimas.

Kadangi Musulmoniški metai eidavo greičiau, kad neatsiliktų nuo Saulės metų skaičiavimo, 1677 m. Hasanas Paša pasiūlė kas 33 Hidžros metus išmesti vienerius. 1740 m. Julijaus kalendorius buvo adaptuotas vesti valstybės finansų apskaitą, tik jo pirmuoju mėnesiu buvo laikomas kovas. 1840 m. kalendorius buvo pritaikytas visiems pilietiniams reikalams ir pavadintas Rumi kalendoriumi.

Šis kalendorius nesiskyrė nuo Julijaus kalendoriaus savo struktūra: jo mėnesiai prasidėdavo tuo pačiu metu ir turėjo tiek pat dienų. Skyrėsi tik mėnesių pavadinimai (nemažai jų buvo Artimųjų Rytų kilmės). Metai prasidėdavo kovo 1 d. (pagal Julijaus kalendorių). Be to, buvo naudojama Hidžros era – metų skaičiavimas ne nuo Kristaus gimimo, or nuo Hidžros – Mahometo įžengimo į Mediną.

1917 (1332 AH) m. kalendorius buvo reformuotas ir perėjo prie Grigališkojo laiko skaičiavimo. Todėl po tų metų vasario (subato) 15 d. iš karto atėjo 1333 AH kovo 1 d. Iš karto tais metais buvo nuspręsta pereiti prie metų skaičiavimo nuo sausio (Kânûn-ı Sânî) 1 d. Šis reformuotas kalendorius išliko iki 1925 m., kuomet Turkija galutinai perėjo prie Grigaliaus kalendoriaus. Tuo metu pakeisti keturių mėnesių pavadinimai.