Vladas Dautartas

Sūnus Julius Dautartas. 1957 m. baigė bibliotekininkystę Vilniaus universitete. Dirbo bibliotekose, periodinių leidinių redakcijose.

Parašė apsakymų, apysakų trilogiją apie karo ir pokario sumaištį Lietuvoje. Apysakose, apsakymuose vyrauja žvejų buities vaizdai, poetizuojama gamta, atskleidžiama vaiko pasaulėjauta. Nuotykių apysakos jaunimui pasižymi dinamišku veiksmu. Novelių romane „Senojo gluosnio pasaka“ lyriškai vaizduojama prieškario panemunės sielininkų, amatininkų buitis. Romane „Vaclovo Gailiaus užrašai“, apsakymų rinkinyje „Jazminas tėvo sode“ parodyta pokario rezistentų veikla, sovietinio saugumo represijos. Parašė lyrinių miniatiūrų, esė apie rašytojus, novelių, ekologinės tematikos esė ir straipsnių. Kūrinių išversta į latvių, ukrainiečių, armėnų, rumunų, rusų kalbas.^[1]

• Panemunės apsakymai, 1958 m.
• Teka upė pro šalį, apysaka, 1959 m.
• Jūros spalvos, 1960 m.
• Kai nurausta putinas, 1963 m.
• Auksinio lyno vaišės, apysaka, 1965 m.
• Prakeikimo vartai, apysaka, 1966 m.
• Jis – Kapitonas Pramuštgalvis, apysaka, 1970 m.
• Miškinukas ir senelis Kaukas, apsakymai, 1971 m.
• Pokalbis su upokšniu, 1971 m.
• Žydrieji jungos, apysaka, 1972 m.
• Sapnuoju karalystę, 1979 m.
• Senojo gluosnio pasaka, novelių romanas, 1980 m.
• Klevo lapas, rasos lašas, lyrinės miniatiūros, 1981 m.
• Vėjai, apysaka, 1985 m.
• Beržų sulos rinkėjai, esė, 1985 m.
• Ant pakelės akmens, apysaka, 1987 m.
• Vaclovo Gailiaus užrašai, romanas, 1995 m.
• Jazminas tėvo sode, apsakymai, 1995 m.
• Nežinomi Viešpaties keliai, novelės, 2000 m.
• Lakštingalų naktis, rinktinė, Versus aureus, 2007 m. ISBN 978-9955-699-83-5

• Rašytojo tėviškėje, Šilelyje, viena iš gatvių pavadinta V. Dautarto gatve, 2016 m. pastatytas atminimo akmuo (arch. Violeta Beigienė, skulp. Danielius Sodeika). Jis tarsi iš dviejų dalių – betoninis, žemę vaizduojantis paminklo fonas, ir metale įamžintas rašytojo žodis.^[2]

Vikicitatos