Stanislovas Mikulionis
| Stanislovas Mikulionis | |
|---|---|
| Gimė | 1935 m. sausio 20 d. Taraldžiai, Kamajų valsčius |
| Mirė | 1992 m. spalio 11 d. (57 metai) Vilnius |
| Veikla | architektas restauratorius |
| Organizacijos | Paminklų konservavimo institutas |
| Pareigos | skyriaus vyr. architektas |
| Išsilavinimas | humanitarinių mokslų daktaras |
| Alma mater | Kauno politechnikos institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Stanislovas Mikulionis (1935 m. sausio 20 d. Taraldžiai, Kamajų valsčius – 1992 m. spalio 11 d. Vilnius) – Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
redaguoti1959 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1976 m. architektūros mokslų kandidatas.
1959–1962 m. dirbo Mokslinėse restauracinėse gamybinėse dirbtuvėse Vilniuje. 1962–1964 m. Trakų vykdomojo komiteto pirmininkas, 1964–1983 m. Mokslinių restauracinių gamybinių dirbtuvių Vilniuje (nuo 1969 m. Paminklų konservavimo institutas) projektų vyr. architektas, instituto vyr. specialistas, Visuomeninių pastatų skyriaus vyr. architektas. 1984–1992 m. Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytojas; nuo 1976 m. docentas.[1]
Projektai
redaguoti- Gyvenamieji namai Didžiojoje g., 1965 m. ir Arklių g., 1968 m., restauravimo projektas
- Trakų salos pilis, konservavimo ir restauravimo projektas – rekonstruota priešpilio pietinė dalis ir pietvakarinis bei šiaurės rytų bokštai, kazematų vakarinė dalis, 1962–1984 m.
- Medininkų pilis, atskirų dalių rekonstrukcija
- Biržų pilis, atskirų dalių rekonstrukcija
- Vilniaus senamiesčio regeneracijos projektas, su kitais, 1969 m.
Bibliografija
redaguoti- Trakų salos pilis, 1978 m.
Įvertinimas
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Algimantas Mačiulis. Stanislovas Mikulionis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 121 psl.