Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Automobilis (gr. autos „pats“, lot. mobilis „judamas“) – nebėginė mašina, turinti 4 ar daugiau ratų, varoma vidaus degimo ar elektros variklio, naudojama kroviniams bei keleiviams vežti.

Istorija

redaguoti
 
Pirmasis Benco automobilis

Pagr. straipsnis – automobilio istorija.

Pirmieji automobiliai sukurti XVIII a., kai arkliniam vežimui pritaikytas mechaninis variklis – 1769 m. Prancūzijoje vežimui pritaikyta garo mašina. Pirmieji automobiliai galėjo išvystyti 2-4 km/h greitį. 1814 m. sukurtas vairo mechanizmas, 1821 m. – krumplinė pavara, 1831 m. – diferencialas. 1831 m. Didžiojoje Britanijoje keleivių pervežimui pradėti naudoti omnibusai, pasiekę iki 30 km/h greitį. 1835 metais sukurta elektros akumuliatorinė pavara.

XIX a. pabaigoje automobiliams pradėta pritaikyti benzininius variklius. 1885 m. C. F. Bencas pagamino triratį benzininį automobilį, 1886 m. G. Daimleris – keturratį.

1895 m. sukurtos pneumatinės padangos. 1903 m. H. Fordas pradėjo serijinę automobilių gamybą JAV.

1966 m. sukurti saugos diržai, 1968 – stabdžių antiblokavimo sistema, 1989 m. – dyzelinis variklis su elektroniniu valdymu.

Svarbiausios dalys

redaguoti
 
Variklio cilindras
  • Rėmas, čia tvirtinama dauguma agregatų (variklis, važiuoklė)
  • Kėbulas arba kabina. Dažnai lengvuosiuose automobiliuose nešantis kėbulas pakeičia rėmą.
  • Variklis, sukantis priekinius ar užpakalinius ratus (kartais – visus)
  • Transmisija, jungianti variklį su varomaisiais ratais
  • Važiuoklė, sudaryta iš rėmo, ašių (tiltų), pakabos ir ratų
  • Vairavimo įtaisai, kuriais reguliuojama važiavimo kryptis (vairaratis, vairo mechanizmas, vairo pavara)
  • Stabdžiai (mechaniniai rankiniai, hidrauliniai ar pneumatiniai kojiniai, stiprintuvai, antiblokavimo sistema)
  • El. įranga (starteris, mišinio uždegimo sistema, žibintai, signalizacija, stiklų valytuvai, kėbulo kondencionierius, akumuliatorius, kintamos srovės generatorius, srovės lygintuvas)
  • Kontrolės prietaisai (spidometras, degalų kiekio rodiklis, manometrai alyvos slėgiui variklyje ir oro slėgiui stabdžiuose matuoti, termometrai alyvai ir aušalui, tachometras, kiti įtaisai)
  • Eismo saugos įranga (buferiai, beskeveldris stiklas, elastingos kabinos briaunos, smūgio metu blokuojamos durys, saugos diržai, atramos galvai, oro pagalvės)
  • Saugos nuo vagysčių įranga (raktai, svirtys su spynomis, slapti akumuliatoriaus išjungikliai)
  • Degalų bakas
 
2007 m. Tesla Roadster elektra varomas sportinis automobilis

Dauguma šiandieninių automobilių yra varomi benziną arba dyzeliną naudojančiais vidaus degimo varikliais, tačiau tokie varikliai teršia aplinką bei yra kritikuojami dėl įtakos visuotiniam atšilimui. Augančios kuro kainos, nauji griežtesni taršos įstatymai, bei išmetamųjų dujų taršos apribojimai verčia kurti automobilius varomus alternatyviu kuru. Jau dabar yra gaminami hibridiniai, elektriniai ir vandeniliu varomi automobiliai.

Benzinas

redaguoti

Benzininiai varikliai yra naudingesni už dyzelinius tuo, kad yra lengvesni ir gali dirbti didelėmis apsukomis, todėl lenktyniniai automobiliai naudoja benzininius variklius. Jie gaminami jau daugiau kaip šimtą metų ir per tuos metus gerokai sumažėjo tokių variklių tarša aplinkai. Iki 9-o dešimtmečio beveik visuose automobiliuose buvo naudojami karbiuratoriai, kol jį pamažu pakeitė įpurškimo sistema. Netiesioginis kuro įpurškimas buvo pradėtas naudoti lėktuvų varikliuose 1909 metais, lenktyniniuose automobiliuose 4-ajame dešimtmetyje ir įprastuose automobiliuose 6-o dešimtmečio pabaigoje. Dauguma modernių automobilių gali naudoti kurą, kurio sudėtyje yra 15 % etanolio. Kiek perdaryti varikliai turi galimybę naudoti kurą, kuriame yra net 90 % etanolio..

Dyzelinas

redaguoti

Dyzeliniai automobiliai jau seniai populiarūs Europoje. Pirmuosius dyzelinu varomus automobilius 4-ame dešimtmetyje pristatė Mercedes-Benz ir Citroen. Pagrindinė dyzelinių variklių teigiama savybė yra ta, kad kuro deginimo efektyvumas yra 50 %, lyginant su benzininio variklio 27 %. Dauguma dyzelinių automobilių gali naudoti biodyzelinį kurą.

Automobilių rūšys

redaguoti
 
Tarpukario Lietuvos kariuomenės automobilių parkas Kaune

Automobiliai charakterizuojami klase, mase, trauka, dinamiškumu važumu. Lengvųjų automobilių klasės – žemiausioji (variklio cilindrų tūris iki 1,2 l; savoji masė iki 850 kg), žemoji (1,2-1,8l; 850–1150 kg), vidutinioji (1,8-3,5 l; 1150–1500 kg), aukštoji (3,5-5,m l; 1500–1700 kg), aukščiausioji (>5 l; > 1700 kg). Sunkvežimių klasę apsprendžia krovumas.

Automobilio variklis

redaguoti

Automobiliuose paprastai naudojami vidaus degimo ar elektriniai varikliai. Dažniausi – keturtakčiai (rečiau – dvitakčiai) benzininiai bei dyzeliniai stūmokliniai vidaus degimo varikliai. Rečiau paplitę – dujų turbinos, rotoriniai (Wankelio) varikliai. Naujausiuose automobiliuose dažnai naudojama įpurškimo sistema, kai degus mišinys sudaromas purškiant kurą į oro siurbimo vamzdį. Automobiliniai varikliai naudojami ir traktoriuose, kombainuose, nedideliuose laivuose bei kitose mašinose kartais juos modifikuojant.

Lengvieji automobiliai

redaguoti
Kėbulai Hardtopas, Hečbekas, Kabrioletas, Kupė, Limuzinas, Sedanas, Targa, Universalas.
Klasės Subkompaktinės klasės, Kompaktinės klasės, Vidutinės klasės, Didelės klasės, Sportinis, Asmeninės prabangos, Pikapas, Minivenas/Vienatūris, Mikroautobusas, Muscle car, Miesto automobilis.
Dalys Pavarų dėžė, Amortizatorius, Aukšto spaudimo kuro siurblys.
Varikliai H4, H6, I4, I5, I6, I8, V4, V6, V8, V10, V12, V16, VR5, VR6, W8, W12, W16.
Išdėstymai FF, FR.
Specialūs Policijos, Visureigis monstras.

Nuorodos

redaguoti

Vikicitatos

 
Wikiquote logo